Vaidmenų konfliktai — kaip jie veikia mus?

Ne paslaptis, jog kiekvienas iš mūsų gyvenime turi tam tikrus vaidmenis, pavyzdžiui, moters, žmonos, mamos, dukros ir t.t.. Iš kiekvieno šio vaidmens yra tikimasi tam tikro elgesio — socialinė terpė padiktuoja, koks tas vaidmuo turi būti ir kaip reikia elgtis. Dėl viso to žmogus gali patirti vaidmenų konfliktą, ypač tuomet, kai nepavyksta suderinti kelių atliekamų vaidmenų arba jie yra atliekami nekokybiškai. Tokia savijauta kelia nerimą, imama sau priekaištauti, save nuvertinti. Tai — išties svarbi gyvenimo dalis, tad susipažinkime iš arčiau su vaidmenų konfliktais bei kaip juos reikėtų spręsti.

Vaidmens gavėjas ir vaidmens siuntėjas

Visuomet egzistuoja vaidmens gavėjas, t.y. tas, kuris atlieka kažkokį vaidmenį, ir vaidmens siuntėjas — visuomenės primestos taisyklės. Tai aplinka, kuri kažko tikisi iš to konkretaus vaidmens, mamos, draugės ar žmonos. Apibendrinant galima sakyti, jog vaidmuo tai:

• Visuomenės priskirtas elgesys, nuostatos ir vertybės žmogui, užimančiam kokią nors vietą socialiniame gyvenime.

• Rinkinys laukiamų elgesio būdų, priskiriamų žmogui, užimančiam kokią nors vietą.

• Žmogaus, esančio kokioje nors vietoje, elgesys.

• Vaidmenų konfliktai kyla, kai žmogus nesugeba suderinti kelių atliekamų socialinių vaidmenų arba juos atlieka nekokybiškai ir dėl to išgyvena.

• Situacija, kurioje žmogus susiduria su skirtingais vaidmens reikalavimais.

Vaidmenų konfliktų tipai

Vaidmenų konfliktai gali būti kelių tipų:

• Vieno siuntėjo — tai konfliktas, kurio metu vaidmens siuntėjos iš vaidmens atlikėjo reikalauja atlikti du priešingus vaidmenis. Kaip pavyzdys galėtų būti tai, kai darbdavys ieško jauno darbuotojo, tačiau jau turinčio 5 metų darbo patirtį.

• Tarp vaidmenų siuntėjų — vaidmens atlikėjas šį konfliktą patiria tuomet, kai vieno vaidmens siuntėjo reikalavimai nesutampa su kito siuntėjo to paties vaidmens reikalavimais. Tarkime, kuomet žmonės, atėję į santykius, turi skirtingą suvokimą, kokias pareigas turi turėti moteris ir kokias vyras. Abu iš jų yra teisūs, tik požiūris skiriasi, tad viską išspręsti gali tik kompromisas.

• Tarp vaidmenų — kai turime du vaidmenis, tačiau jie vienas kitam prieštarauja, nors mus nori įtikinti, kad viską galima suderinti. Pavyzdžiui, geras tėvas ir geras didelės įmonės vadovas. Nors ir galima stengtis šiuos vaidmenis suderinti, tačiau tai be galo sunku.

• Vidinis — kai turimo vaidmens reikalavimai visiškai nesuderinami su mūsų nuostatomis, vertybėmis. Pavyzdžiui, žmogus yra už gyvūnų teisės, tačiau gyvenimas priverčia jį įsidarbinti mėsinėje.

• Vaidmenų perkrova — kai žmogus turi per daug vaidmenų ir patiria perkrovą. Tarkime, yra mama, studentė, darbuotoja ir savanorė.

• Vaidmens nepakankamumas — kai turi per mažai vaidmenų savo amžiuje negu yra tikimasi. Kaip pavyzdys — žmogui jau 35-eri, o jis dar neturi šeimos, vaikų.

• Vaidmenų neaiškumas — konfliktas kyla tuomet, kai pateikiami neaiškūs reikalavimai. Tarkime, prašo būti geru darbuotoju, tačiau kriterijų, į kuriuos būtų galima orientuotis, nepateikia.

Antrinė nauda

Žmogus su per žema ar per aukšta saviverte pirmiausia turėtų atsakyti sau į klausimą — kokia jam iš to nauda? Ne paslaptis, jog dažnai žmogus sąmoningai priima aukos poziciją. Tuomet antrinę naudą galime aiškiai pamatyti situacijose, kuomet galvojame, kalbame, kad norime išspręsti problemą, tačiau ji neišsisprendžia jau gana ilgą laiką. Tokiu atveju ir reikia atsakyti į minėtą klausimą, kokia man iš to nauda, ką aš gaunu iš šios situacijos, jog ji neišsisprendžia? Vadinasi, kažkur giliai ši problema mums yra paranki, galbūt tuomet gauname daugiau dėmesio, gailesčio, esame dažniau aplankomi artimųjų ar mums dažniau paskambina. Tuomet ta antrinė nauda tampa svarbesnė už problemą.

Savigrauža

Kartais žmogus susiduria su tokiu gyvenimo etapu, kuomet vieną dieną jis jaučiasi tarsi tikrų tikriausia tobulybė, o kitą — žemės dulkė, menkysta, niekis. Šiais atvejais savigrauža yra itin susijusi su savigarba. Savigrauža dažniausiai kyla tuomet, kada žmogus nori būti tobulas ir nori viską atlikti tobulai. Net ir visi socialiniai tinklai ir medija sudaro tokią iliuziją, jog visiems kitiems visuomet sekasi puikiai — jie gražūs, sėkmingi, daug keliauja, užsiima mėgstama veikla ir pan.. Dėl to pradedama jaustis taip, jog vienas pats esi toks nevykęs, imate save graužti. Ką tuomet daryti? Ogi paklausti savęs, kokią super galią turite. Pasak psichologų, kiekvienas žmogus turi tam tikrą super galią, todėl reikia savyje atrasti tuos pliusus ir juos aiškiai įvardyti tam, kad užklupus nesėkmei, tai būtų tarsi atrama, pagrindas po kojomis. Taip pat, dažnas greičiausiai esate pagavę save tuo momentu, kuomet kalbate ar galvojate apie save itin negatyviai. Toks pokalbis su savimi gali tapti įpročiu, natūraliu dalyku, tad net ir kai kas nors iš aplinkos ims vartoti tuos pačius žodžius Jus apibūdinti, visa tai atrodys normalu. Dėl to psichologai pataria — kuomet pradedame save apibūdinti tais baisiais žodžiais, reikia paklausti, kieno balsu, kieno intonacijomis jie skamba. Ar jie tikrai sutampa su realybe, o gal tiesiog atkartojate tai, ką Jums sakė mama, tėtis, draugai ar auklėtoja. Kartais galima atrasti tokius dalykus, kurie matome, jog yra ne mūsų, bet juos priskiriame sau ir manome, jog tai mūsų.

Vidinių asmenybės konfliktų profilaktika

Vidinių konfliktų galime ir išvengti arba bent jau sumažinti jų poveikį. Svarbiausia, pasinaudoti šiais patarimais:

• Nusistatykite prioritetus — turint aiškias vertybes, kas yra svarbu, lengviau galima išvengti tiek vidinių, tiek išorinių konfliktų.

• Lankstumas ne visuomet padeda, ypač, jei matome, jog visi būdai neveikia. Tuomet žymiai geriau keisti taktiką.

• Būkite optimistiški — kai žmogus tikisi geriausios gyvenimo eigos, manoma, jog jis turi geresnę psichologinę sveikatą. Todėl labai svarbu įvairiose gyvenimo situacijose įžiūrėti gerą baigtį, tai net mums suteiks daugiau šansų savo norus įgyvendinti.

• Įvertinkite savo galimybes — norint sustiprinti savo būseną, reikia ugdyti valią, o ją reikia treniruoti, kadangi ji neateina savaime.

• Savikontrolė — savimotyvacija.

• Vaidmenų hierarchija — kas gyvenime yra svarbu: šeima, darbas ir t.t..

• Adekvati savivertė — neadekvatumas priveda prie vidinio konflikto.

• Neatidėliojimas — tai, ką galite padaryti šiandien, nenukelkite rytojui. Tačiau taip pat reiktų suprasti, jog visko vienu metu išspręsti neįmanoma, todėl susidarykite tam tikrus prioritetus.

• Melo vengimas — kuomet meluojam kitam, išgyvename kaltės, nepatogumo ir gėdos jausmą.

Taigi, kaip galėjote pastebėti, vaidmenų konfliktai — gana sudėtinga tema. Kaip ir visur kitur, taip ir čia labai svarbu įsiklausyti į tai, ką sako mūsų vidus.

Šaltinis Santuoka.lt

Susiję straipsniai

Psichologiniai efektai — kaip jie veikia žmogų? (2 dalis)

Ką apie mus pasako emocijos?

Vidiniai konfliktai — natūralus procesas