Vestuviniai tostai

Kartą keliu ėjo laimė, sveikata ir meilė . Buvo tamsi naktis, todėl priėjusi pirmąjį namą, trijulė pasiprašė nakvynės, bet namuose buvo likusi tik viena laisva vieta. Šeimininkams teko rinktis, kurią iš trijų: laimę, sveikatą ar meilę priimti nakvynės. Ilgai svarstę nutarė, kad laimė iš jų yra pati svarbiausia, todėl ją ir priėmė, o sveikata...

Mylėkite vienas kitą, bet meilės nepaverskite pančiais, Tegu ji būna kaip jūra, skalaujanti jūsų sielų krantus... Ir visada būkite kartu, bet nestovėkite per arti vienas kito, Nes juk šventos kolonos stovi atskirai, o ąžuolas ir liepa neauga vienas kito šešėlyje…

Į šalį atvykęs turistas ėjo po miestą žvalgydamasis. Staiga jis pastebėjo įsimylėjėlių porą ir priėjęs paklausė, kaip jų kalba pasakyti „Aš tave myliu”. Vaikinas su mergina jam nieko neatsakė, tylėdami pažvelgė vienas į kitą ir stipriai stipriai apsikabino. Turistas viską suprato ir be žodžių... Tad pakelkime taures už tą tikrą ir nuoširdžią me...

Už Jus - subūrusius visus kartu. Už pirmą bučinį - įžiebusį tikrus jausmus. Už tvirtą pamatą - ant jo iškilusius namus. Už laimę - kad truktų ištisus metus. Už truputėlį liūdesio is skausmo - kurį nuo šiol dalinsite perpus. Už begalinę meilę - kuri vienintelė padaro stebuklus.

Jaunas, turtingas sultonas vedė gražią merginą. Pirmąją naktį po vestuvių sultonas įsakė tarnui stovėti prie jaunųjų lovos ir visą laiką šviesti žibintu. Tačiau kad ir kaip jaunasis sultonas stengėsi – vedusio vyro pareigas atlikti jam sekėsi sunkiai. Tada sultonas įsakė tarnui apsikeisti su juo vietomis ir pats ėmėsi laikyti žibintą. Vos vyram...

Kiekvienas gyvena kaip jam išeina - Tas miršta viengungis, ans sukuria šeimą, Kitam alimentus skaičiuoja bedaliui. Bet jeigu jau sumetėt klumpes, reikėtų Ta proga širdingai abiems palinkėti, Kad būtų dangus visuomet be šešėlių, Kad niekad namuos neskraidytų kočėlas. Kad niekad netruktų vandens, anei duonos, Kad uošvė nebūtų pikta kaip šėton...

Reaguoja. Žmona siuva suknelę. Visa tai stebi vyras. Jis visą laiką replikuoja: -Lėčiau suk mašiną… Girdi kaip birbia.. Atsargiai. Tuojau siūlą nutrauksi… Pasuk medžiagą dešiniau… Taip bus patogiau siūti… Sustok, sustok. Klausyk. - Neištvėrusi sušuko žmona. - Pasitrauk šalin, tu pikta dvasia, ko tu kišiesi ne į savo reikalą? Aš Juk moku siūti...

Senas išminčius paklaustas, kada būna geri santykiai tarp vyro ir žmonos, atsakė: – Kai vyras negirdi, ką kalba žmona, o žmona nemato, ką daro vyras… Tad pakelkime tostą už gerus santykius tarp vyro ir žmonos!

Pirmaisiais metais po vestuvių kalba vyras, o moteris jo klausosi. Antraisiais metais kalba moteris, o vyras jos klausosi. Trečiaisiais metais jie abu kalba, o kaimynai klausosi. Tad palinkėkime jauniesiems, kad jiems netrūktų temų kalbėtis, o kaimynams nesibaigtų kantrybė klausytis.

Už Jus! Kad laimė gėlėmis žydėtų Po Nemuno, Neries dangum žvaigždėtu! Už šviesų kelią! Platų uostą! Jaunieji, leiskite pakelti Meilės tostą!