Pirmieji vestuvinius žiedus, prieš beveik 5000 metų, kaip amžinos meilės pažadą pradėjo dovanoti senovės egiptiečiai, mat žiedo simbolis jiems reiškė amžinybę. Rinkdami viksvas Nilo krantuose, žmonės iš jų pindavo žiedus ir dovanodavo savo mylimiesiems. Lietuvoje tradicija apsimainyti žiedais per vestuves atsirado tik XVII amžiuje. Šiandien vestuvinis žiedas yra atributas, kuris parodo, kad jį nešiojantis žmogus yra vedęs. Kaip ceremonijos metu vienas kitam maudami vestuvinį žiedą sako jaunavedžiai - tai yra jų meilės ir ištikimybės ženklas.
Vestuvinius žiedus gaubiantys prietarai
Pati žiedo forma - nesibaigiantis ir nepertraukiamas ratas - lemia priskiriamas reikšmes - nemirtingumą, apsaugą nuo blogio, gerą gyvenimą ir sveikatą. Dėl suteikiamų reikšmių su žiedu buvo susiję ir nemažai prietarų.
Manoma, kad vestuvinis žiedas privalo būti itin lygaus paviršiaus, pagamintas iš vieno metalo, nepapuoštas jokiais brangakmeniais ir negraviruotas - tai esą garantuos tolygų ir ramų šeimyninį gyvenimą. Žiedai saugo sutuoktinius nuo streso, ligų ir nelaimių, o jų meilę nuo negandų ir pavydo - todėl jų jokiu būdu negalima nusimauti.
Gaminantis žiedus iš kitų asmenų ar šeimos narių papuošalų, galima prisitraukti svetimos šeimos likimą. Tas pats galioja ir tuokiantis su tėvų ar senelių žiedais. Žiedus sau ir nuotakai turėtų pirkti jaunikis - tai simbolizuoja gerą ir laimingą šeimyninio gyvenimo pradžią. Taip pat, labai svarbu iki vestuvių dienos abu žiedus laikyti kartu - kitu atveju galite kartu taip ir nesulaukti vestuvių.
Ceremonijos metu jaunikiui ir nuotakai vienas kitam maunant žiedus reikėtų būti ypač atsargiems, kad neišmestų jų ant grindų - tai greitos santuokos baigties ženklas. Jei visgi taip nutiko, būtina žiedus perverti siūlu, kuris surinks visą blogą energiją. Kai jaunieji jau apsimaino žiedais, nė vienas iš jų negali paimti tuščios žiedų dėžutės - tai turėtų padaryti netekėjusi mergina arba nevedęs vaikinas. Taip pat jokiu budu negalima savo žiedo duoti pasimatuoti kitam asmeniui - taip atiduosite jam savo likimą.
Prausiantis lietaus vandeniu su vestuviniu žiedu ant piršto galite pritraukti turtus. Na, o jei netiko žiedo dydis - Jūsų porai gresia skyrybos.
Rasti pamestą žiedą - reiškia netrukus ištekėti arba vesti. Tas pats galioja, jei per vestuves paliesite jaunųjų žiedus.
Taip pat, vestuviniai žiedai yra laikomi galingais šeimos apsaugos talismanais, padedančiais išgydyti mažylį arba grąžinti vyrą į šeimą: reikia tik padėti vestuvinį žiedą po vaiko pagalve ir šis pasveiks daug greičiau; o jei pro žiedą pažiūrėsite į nueinančio vyro nugarą, jis pas Jus tuoj pat sugrįš. Jokiu būdu negalima mūvėti našlių žiedų, taip pat tų, kieno santuoka iširo.
Tačiau prietarai lieka prietarais, jie gyvi tik tada kai žmonės jais tiki.
Viskas apie žiedus ir jų nešiojimą
Vienodų vestuvinių žiedų pora atsirado tik XIX a. Tada susiformavo ir klasikiniai lygūs auksiniai žiedai. Šiandien jaunieji vestuvinius žiedus renkasi kartu. Įsigyja juos juvelyrinėse parduotuvėse, patikusius užsisako juvelyrų dirbtuvėse arba drauge su meistrais sukuria unikalius savo žiedus. Vestuviniai žiedai gali būti gaminami iš vienos ar kelių aukso rūšių (raudono, geltono ir balto), taip pat sidabro. Gali būti raižyti arba puošti vienu ar daugiau brangakmenių: deimantais ir briliantais, kurie simbolizuoja amžiną meilę, smaragdais, kurie simbolizuoja džiaugsmą ir vaisingumą, rubinais, simbolizuojančiais širdį, safyrais, simbolizuojančiais tyrumą bei dangų ir kt. Gali būti vientisi arba sunerti iš kelių dalių. Matiniai arba blizgūs.
Žiedai gali būti įvairių formų ir kombinacijų. Pavyzdžiui, su besisukančia vidurine dalimi ar du žiedai įstatomi vienas į kitą (tokius žiedus moteris, kurios pirštai laibesni nei vyro, gali nešioti drauge).
Nors galima įsigyti ar pasigaminti pačius įvairiausius žiedus, verta pagalvoti ir įvertinti pasirinkimą. Rinkitės Jums tinkančius, patogius, tačiau ne per daug ekstravagantiškus žiedus. Modernūs, unikalaus dizaino žiedai bus išskirtiniai, tačiau matysis visi, laikui bėgant atsiradę įbrėžimai, nublanks raižytas paviršius. O ir praėjus keliems metams modernus dizainas gali pabosti. Tuo tarpu klasikinius žiedus lengviau derinti su kitais nešiojamais žiedais (pvz., sužadėtuvių), jie visada lieka madingi.
Vestuvinius žiedus priimta graviruoti. Šis paprotys atsirado Renesanso laikotarpiu. Žieduose išgraviruodavo palinkėjimus ar net eiles. Dabartiniais laikais vidinėje žiedo pusėje išraižomi vardai ir vestuvių data, taip pat įvairios jaunavedžiams reikšmingos frazės.
Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse vestuvinis žiedas mūvimas ant dešinės rankos bevardžio piršto. Taip pasirinkta, nes manoma, kad šis pirštas nerviniais kanalais sujungtas su širdimi. Tradiciškai ant kairiosios rankos bevardžio piršto žiedą mūvi išsituokę žmonės arba našliai. Vestuvinio žiedo mūvėjimas - pagarbos santuokai ženklas. Ženklas, kuris kitiems sako, kad žmogus yra pasižadėjęs ir gyvena santuokoje. Žiedai gali būti atnaujinami vestuvių metinių proga, papildomi brangakmenių akutėmis ar įrašais vaikų gimimų proga.
Besirinkdami papuošalus būkite atidūs, kruopščiai suderinkite visas detales. Jei abejojate - pasitarkite su stilistais, paieškokite patarimų internete.