„Vestuvės – tai nuostabi šventė, kai du, vienas kitą mylintis žmonės sujungia savo širdis prieš Dievą bei artimuosius. Kiekviena nuotaka, dar būdama, maža mergaitė, svajodavo apie savo vestuves, kokios jos bus, kuo ji vilkės, kaip atrodys. Šiuo metu vestuvės yra pradedamos planuoti beveik prieš metus, rezervuojamos šventės vietos, bažnyčia, fotografai, planuotojai, konditerijos specialistai. Buvo įprasta, kad dažniausiai visas vestuves planuoja tik jaunoji, bet džiugu, kad dabar jau noriai dalyvauja ir jaunikiai, jie važiuoja kartu į susitikimus, siūlo savo idėjas.
Jauniesiems yra labai svarbu, kad vestuvės būtų neužmirštamos, galima sakyti tobulos, tad renkasi tik geriausius savo srities teikėjus.
Džiugu ir tai, kad didelę reikšmę turi ir saldūs stalai. Kad ne tik būtų pastatytas ant stalo tortas, arba jis įvežtas 12 val. vakaro, bet, kad stalas tarsi turėtų savo pasakojimą, su įvairiomis detalėmis ir būtų vientisa, su visos šventimo vietos išlaikyta koncepcija.
Jaunavedžiai rezervuojasi datas savo šventei prieš daugiau nei puse metų. Tada jie palengva ieškosi idėjų, kaip turi atrodyti tortas ir kiti desertai, ir pats saldus stalas. Vėliau mes susitinkame su jais. Jie papasakoja savo vizijas, parodo tortų nuotraukas, tada pati įvertinu galimybes ar galiu taip padaryti. Niekada nepervertinu savo galimybių. Labai svarbu, kokios dominuos spalvos vestuvių šventėje. Tai bandome perteikti ir per saldųjį stalą. Patariu, skaičiuojame, pagal žmonių skaičių, kiek ko reikės, kad nebūtų nei per daug, nei per mažai. Tikrai nereikia, 30 vnt pyragaičių vienos rūšies, jei šventėje dalyvauja 30 žmonių. Tortas skaičiuojamas vienam žmogui 150 gr. Bet jeigu būna daugiau įvairesnių desertų ant stalo, tai netgi šiek tiek mažinam torto svorį. Tortų mados yra, tačiau aš pati jomis nesivadovauju ir primygtinai nesiūlau naujovių jauniesiems. Dažnai jaunieji nori elegantiško, klasikinio trijų aukštų torto puošto cukrinėmis gėlėmis. Nors būna ir tokių, kurie laužo standartus, ir nori tortų kitokios, nei baltos, spalvos masės apipavidalinimo. Pvz, tortas sodrios samanų spalvos, su tamsiai mėlynomis bei baltos spalvos cukrinėmis gėlėmis. Ir pagaminome, tortas gavosi nuostabus! Man tai iššūkiai. Bet mėgaujuosi gautu rezultatu. Taip pat būna, kad jaunieji nori papuošti tortą, tam tikromis simbolikomis, kurie jiems abiems yra labai svarbūs. Bandome įgyvendinti ir tai. Dar pastebiu tendenciją, kad per sezoną, dažnai būna keli „ topai“, tortų puošimo, nes dauguma nuotakų siunčia tas pačias nuotraukas, dėl tortų papuošimo. Šiais metais labai madingi taip vadinami „naked“ tortai. Tai „nuogi“ tortai, puošti uogomis ar gėlėmis, be masės. Kai aptariame tortų skonius (o juos dažniausiai patariu daryti visus skirtingus), bei puošimą, pradedame derinti keksiukus. Jų puošimą taip pat deriname prie torto, kad išlaikyti bendrą stilių. Dažniausiai „cake-popsus“ dengiame baltu šokoladu ir kaip akcentas užrišamas bantukas, tos spalvos, kuri dominuoja vestuvėse. Be šių desertų siūlome, tiramisu, „panna cottu“, „trifle“, tai - desertai indeliuose. „Panna cottos“ bei „trifle“ būna įvairių skonių ( braškių, mėlynių, persikų, miško uogų, pasifloros, nealkoholinė „Pina Colada“). Netgi ir šiuos desertus, būna nuotakos derina pagal spalvas, kad viskas derėtų, bet tai nebūtina, reiktų šiek tiek įnešti ir kitos spalvos, kad pagyvinti visą stalą. Būna jaunavedžių, kurie bijo naujovių, neragautų vaisių, tad pasirenka jau žinomą vaisių. Kaip pavyzdys, pasiflora (marakuja) ir persikai. Spalvos panašios, skoniai labai skiriasi. Bet per prievartą niekada nebruku jiems, jei jie to nenori. Taip pat dauguma jaunavedžių nori ir „macarons“. Jų spalvą, ar spalvas taip pat derinam prie stalo. Aptarus visus desertus, bandom sukurti bendrą vaizdą kaip atrodys saldus stalas. Dažnai jaunieji pasitiki manimi ir palieka stalo puošimą man. Retai, bet būna jaunųjų, kurie turi tam tikrą viziją stalo, siunčia nuotraukas ir bandom įgyvendinti tai. Aš pati, asmeniškai, labai daug dėmesio skiriu detalėms. Man yra gražu, kai ne tik „plikai“ pastatytas ant stalo tortas su desertais, tačiau ir indai, į kuriuos beriame mažus saldainiukus, dėžutės, kurių skyriuose „apsigyvena“ angeliukai (čia jei jaunieji ne prieš tokius simbolius), „macarons“, ar gėlės. Taip pat svarbu ir gėlės, kad būtų ant stalo, tokios pat spalvos, kokiomis dekoruoti kiti stalai, ir žvakės. Aš jauniesiems nupasakoju savo vizijas, ir jei duoda kaip sakau „žalią šviesą“, tada kaip ir viskas būna aptarta ir jie ramiai laukia savo dienos, žinodami, kad jiems nereikės lakstyti paskutinę minutę vežiotis desertus. Nes tikrai ir be šio streso, jie pakankamai turi daug darbų.
Dar pastebėjau vieną dalyką, kurį, norima aptarti dėl saldaus stalo. Kadangi saldus stalas derinamas prie visos šventimo vietos, ir jaunieji jį nori matyti būtent tokį ir ne kitokį. Tačiau išgirstu, kad tai jaunosios / jaunojo mama nori atsivežti šakotį, ar kitų tortų. Jaunieji nenori ir bijo įžeisti artimuosius, kad nesivežtų. Tačiau, nereikia pyktis, jei nori vežtis, tegul vežasi, tačiau sutariame, kad šie tortai, iki 12 val. nakties nebus ant bendro saldaus stalo, kad išlaikyti bendrą stilistiką.
Pati labai atsakingai atsižvelgiu į kiekvienų jaunavedžių norus, vizijas, pageidavimus ir stengiuosi juos visus be priekaištų išpildyti.
Šventimo vietoje, apima toks geras jausmas, kai kiekvienas meistras dirba savo darbą, kas puošia stalus, kas užsiima gėlėmis, kas surinkinėja aparatūra, kad sukurti bendrą nuostabią šventę jauniesiems. Šitos akimirkos verčia judėti į priekį, nesustoti, bandyti jauniesiems sukurti kuo gražesnes ir skanesnes akimirkas.
O didžiausias įvertinimas būna po šventės, jaunųjų padėkos žodžiai, apsikabinimai, tada tu supranti, kad esi „savose rogėse“.
Tad vienintelis patarimams jauniesiems: pasirinkit gerus konditerijos specialistus, kurie gerai išmano savo darbą ir nepervertina savo galimybių. Dažniausiai renkamasi per rekomendacijas, darbų peržiūras.
Linkiu jauniesiems gražios ir saldžios šventės. “
Straipsnį paruošė ir nuotraukas pateikė: „Mili saldumynai“ konditerė Aistė
