Santuoką su užsieniečiu Lietuvoje registruoja savivaldybių civilinės metrikacijos įstaigos. Prašymą pora gali teikti bet kuriai iš jų savo pasirinkimu.
Užsienio valstybės pilietis kartu su prašymu turi pateikti savo kilmės šalies išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad jo santuokai nėra kliūčių.
Santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo padavimo dienos, todėl užsienio dokumentų legalizavimu ir vertimu pora turi pasirūpinti dar iki šio termino pradžios.
Kas turi teisę sudaryti santuoką su užsieniečiu Lietuvoje?
Santuoką Lietuvoje gali sudaryti 18 metų sulaukę vyras ir moteris, nes Civilinis kodeksas santuoką apibrėžia kaip savanorišką vyro ir moters susitarimą.
Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos (ES) ar Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybės narės pilietis, privalo pateikti teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinantį dokumentą: vizą, atžymą pase arba leidimą gyventi.
Prieglobsčio prašytojas vietoj jo pateikia dokumentą, patvirtinantį teisę likti Lietuvos teritorijoje (ši tvarka galioja nuo 2026 m. gegužės 22 d.).
Civilinės metrikacijos įstaiga santuokos neregistruoja, jei užsienietis Lietuvoje būna neteisėtai arba jo leidimo būti šalyje galiojimas yra pasibaigęs.
Kilus abejonių dėl užsieniečio teisėto buvimo, civilinės metrikacijos įstaiga kreipiasi išvados į Valstybės sienos apsaugos tarnybą.
Kokius dokumentus turi pateikti užsienio valstybės pilietis?
Užsienio valstybės pilietis civilinės metrikacijos įstaigai pateikia šiuos dokumentus:
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę);
- gimimo liudijimą arba gimimo įrašo išrašą (jo nereikia, jei gimimo data ir vieta nurodytos pažymoje apie kliūčių santuokai nebuvimą);
- kilmės valstybės kompetentingos institucijos pažymą, kad asmuo nėra sudaręs kitos galiojančios santuokos;
- ištuokos dokumentą (jei užsienietis yra išsituokęs) arba buvusio sutuoktinio mirties liudijimą (jei užsienietis yra našlys);
- teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinantį dokumentą (jei užsienietis nėra ES ar ELPA valstybės pilietis).
Nuolat Lietuvoje gyvenantis asmuo be pilietybės, pabėgėlis ar papildomą apsaugą gavęs užsienietis, negalintis gauti pažymos iš kilmės valstybės, pateikia pasirašytą deklaraciją, kad kliūčių santuokai nėra.
Visi užsienio valstybės išduoti dokumentai (išskyrus pasą) turi būti legalizuoti arba patvirtinti pažyma Apostille bei išversti į lietuvių kalbą.
Kada užsienio dokumentams nereikia legalizavimo ar Apostille pažymos?
Legalizavimo reikalavimą panaikina Lietuvos tarptautinės sutartys bei Europos Sąjungos teisės aktai, todėl daliai užsieniečių pakanka pateikti tik dokumento vertimą arba vien patį dokumentą.
| Dokumentas | Legalizavimas ar Apostille | Vertimas į lietuvių kalbą |
|---|---|---|
| Išduotas ES valstybėje narėje | Nereikia | Reikia |
| Išduotas ES valstybėje su daugiakalbe standartine forma | Nereikia | Nereikia |
| Išduotas Ukrainoje arba Moldovoje | Nereikia | Reikia |
| Civilinės būklės akto išrašas pagal 1976 m. Vienos konvencijos formą | Nereikia | Nereikia |
Daugiakalbes standartines formas ES valstybės asmens prašymu išduoda nuo 2019 m. vasario mėnesio.
Jos pridedamos prie gimimo, santuokos, mirties įrašų išrašų bei pažymų apie kliūčių santuokai nebuvimą.
Rusijoje išduotiems dokumentams ši išimtis nebetaikoma.
Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl teisinės pagalbos, kuria rėmėsi atleidimas nuo legalizavimo, negalioja nuo 2025 m. sausio 21 d., todėl Rusijos piliečio dokumentai privalo būti patvirtinti pažyma Apostille.
Kaip pateikti prašymą įregistruoti santuoką?
Prašymą įregistruoti santuoką pora gali teikti civilinės metrikacijos įstaigoje arba Registrų centro klientų savitarnoje.
Teikiant prašymą civilinės metrikacijos įstaigoje, jį paduoda abu būsimi sutuoktiniai kartu.
Prašyme abu asmenys patvirtina, kad įvykdytos visos Civilinio kodekso nustatytos santuokos sudarymo sąlygos.
Registrų centro savitarnoje vienas iš pareiškėjų skiltyje „Gyventojų registras“ pasirenka punktą „Tuokiamės“ ir užpildo paraišką.
Antrasis pareiškėjas tos pačios skilties punkte „Pranešimai“ paraišką patvirtina bei apmoka valstybės rinkliavą.
Po to paraiška išsiunčiama pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai.
Prašymą elektroniniu būdu pateikęs užsienio valstybės pilietis santuokos registravimo dieną privalo atsinešti visų atsiųstų dokumentų originalus su vertimais į lietuvių kalbą.
Kiek laiko trunka ir kiek kainuoja santuokos registravimas?
Vieno mėnesio terminas yra skirtas galimoms kliūtims santuokai išaiškinti.
Civilinės metrikacijos įstaiga apie gautą prašymą viešai paskelbia likus ne mažiau kaip dviem savaitėms iki registravimo dienos, kad bet kuris suinteresuotas asmuo per šį laiką galėtų raštu pranešti apie žinomas kliūtis.
Šis terminas gali būti sutrumpintas iki dviejų savaičių dėl moters nėštumo, sunkios vieno iš būsimų sutuoktinių ligos, išvykimo į tolimojo plaukiojimo reisą, į diplomatinę tarnybą arba į ilgesnę nei trijų mėnesių karinę užduotį užsienyje.
Valstybės rinkliava už santuokos įregistravimą civilinės metrikacijos įstaigoje siekia 30 Eur.
Santuokos registravimas poros pasirinktoje vietoje kainuoja 70 Eur.
Pateiktas prašymas netenka galios, jei bent vienas jį padavęs asmuo nustatytu laiku neatvyksta registruoti santuokos.
Kaip vyksta ceremonija, kai vienas iš sutuoktinių nekalba lietuviškai?
Santuoka registruojama dalyvaujant abiem būsimiems sutuoktiniams ir dviem liudytojams.
Jei užsienietis nekalba lietuviškai, ceremonijoje privalo dalyvauti vertėjas, turintis asmens tapatybės dokumentą.
Ypatingos vertėjo profesinės kvalifikacijos nereikalaujama, todėl versti gali ir abi kalbas laisvai mokantis poros svečias.
Vertėjo užduotis ceremonijoje – užtikrinti, kad užsienietis supranta registratoriaus užduodamus klausimus ir savo sutikimą tuoktis išreiškia sąmoningai.
Ar bažnytinė santuoka su užsieniečiu galioja Lietuvoje?
Bažnytinė santuoka sukelia tas pačias teisines pasekmes kaip ir civilinė, jei ji atitinka Civilinio kodekso santuokos sudarymo sąlygas.
Religinė bendruomenė per dešimt dienų po ceremonijos apie sudarytą santuoką praneša civilinės metrikacijos įstaigai, o ši įtraukia santuoką į apskaitą pati, be atskiro sutuoktinių prašymo.
Bažnytinės santuokos su užsieniečiu sudarymo tvarką nustato bažnyčios kanonai, todėl konkrečius reikalavimus dokumentams pora turi išsiaiškinti pasirinktoje bažnyčioje.
Ką santuoka su Lietuvos piliečiu keičia užsieniečio teisiniam statusui?
Santuoka su Lietuvos piliečiu suteikia užsieniečiui teisinį pagrindą gauti leidimą gyventi Lietuvoje.
Taip pat sutrumpėja laikas, per kurį galima gauti Lietuvos pilietybę: išgyvenus santuokoje Lietuvoje 7 metus (vietoj įprastai reikalaujamų 10 metų), užsienietis gali teikti prašymą dėl pilietybės suteikimo.
Lengvata taikoma ir reikalavimams: Lietuvos piliečio sutuoktinis privalo išlaikyti valstybinės kalbos bei Konstitucijos pagrindų egzaminus, tačiau jam nereikia įrodinėti savo gaunamų pajamų ar pragyvenimo šaltinio.
Kaip įtraukti į apskaitą užsienyje sudarytą santuoką?
Lietuvos pilietis, susituokęs su užsieniečiu kitoje valstybėje, privalo šią santuoką įtraukti į apskaitą Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigoje.
Ši pareiga taikoma visoms santuokoms, sudarytoms po 1990 m. kovo 11 d.
Prašymas teikiamas Registrų centro savitarnoje arba bet kurioje civilinės metrikacijos įstaigoje.
Prie prašymo pridedamas užsienio valstybės institucijos išduotas santuokos dokumentas, legalizuota arba patvirtinta Apostille pažyma bei dokumento vertimas į lietuvių kalbą.
Civilinės metrikacijos įstaiga sudaro santuokos sudarymo įrašą ir perrašo duomenis apie sutuoktinius iš pateikto užsienio dokumento.
Paslauga kainuoja 10 Eur ir trunka 20 darbo dienų.
Santuokos įtraukimas į Lietuvos registrus leidžia sutuoktiniams remtis šiuo faktu tvarkant leidimą gyventi, keičiant pavardę ar registruojant vaikų gimimą be pakartotinio dokumentų teikimo iš užsienio.
