.jpg)
„Mūsų istorija labai paprasta, tačiau tuo ir žavi – ji be galo tikra, nesuvaidinta bei kupina nuoširdžių jausmų. Kai po beveik penkių metų draugystės Paulius priklaupė ant kelių Amsterdamo centre, iš karto pradėjau planuoti mūsų vestuvių šventę.“ – pradeda savo pasakojimą Viktorija.
Jauki ceremonija bažnyčioje
Iš tiesų, jau nuo pradžių buvome nutarę, kad didelės puotos nenorime, nes mums daug svarbiau jausmai, emocijos, o ne prabanga. Kadangi gyvename Kaune, ilgai mąstyti, kur norime sumainyti žiedus ir atšvęsti tokią progą, nereikėjo. Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia pavergė mus savo jaukumu ir lokacija. Buvom labai maloniai sutikti Kunigo Kęstučio – esame jam be galo dėkingi už visus gražius žodžius ceremonijos metu.



Unikali vieta
Iš anksto žinojome ir kur švęsime šią gražią progą – restorane „Medžiotojų užeiga“. Pasirinkome šį restoraną, nes be galo mėgstame jų maistą ir žinojome, kad skanus ir kokybiškas maistas yra labai svarbi vestuvių šventės dalis. Tiesa, reikėtų paminėti, jog vakarinė šventės dalis vyko ne pačiame restorane, o jo terasoje, kuri yra Raudondvario dvaro teritorijoje. Terasą labai rekomenduočiau poroms, kurios nori išties jaukių ir romantiškų vestuvių. Mūsų svečiai ilgai gyrė mus dėl tokio šventės pasirinkimo – tai visiems paliko didelį įspūdį, nors šventė buvo tikrai kukli.

Malonus šventės planavimas
Viską organizavome patys – dekoratorių paslaugų neužsakinėjome, nes norėjome patys pajausti tą malonų šventės kūrimo procesą. Man pačiai daug smagiau, kai žinau, jog viską padariau pati.
Gražiausios šventės akimirkos profesionalo rankose!
Vieną dieną naršydama socialiniame tinkle „Facebook“ pamačiau labai romantiškas vestuvių nuotraukas – dar iki šiol pamenu, kad į akį krito žvaigždėtas dangus, ežero viduryje plūduriuojanti valtis ir joje sėdintys jaunieji. Iš karto supratau, kad noriu susitikti su šią akimirką įamžinusiu fotografu ir pabendrauti. Taip ir padarėme! Fotografas Rytis pasirodė labai malonus, jaunatviškas ir iškalbingas, todėl jau po pirmo pokalbio susitarėme, jog jis fotografuos mūsų šventę.


Reikėjo sugalvoti ir kur įsiamžinsime. Prisiminėme vietas, kuriose kartu lankėmės, kur vyko mūsų pirmieji pasimatymai. Viena tokių vietų buvo botanikos sodas, šalia kurio gyveno mano vyras – jis mane ten dažnai nusivesdavo.
Esame labai patenkinti rezultatu, nes nuotraukose atsispindi tikri jausmai ir meilė – jos visos skleidžia šilumą bei jaukumą.
Žaismingas transportas
Tarybinių laikų volga tapo idealiu transportu mūsų vestuvių scenarijui. Ją radome internetinėje svetainėje „sveskstilingai.lt“.


Ilgai širdyje išliksiantis nuoširdžios šventės prisiminimas
Vestuvės vyko rugpjūčio 26 dieną – oras buvo pasakiškas, jokio lietaus, šilta, bet ne per karšta. Šventė terasoje tokiu oru buvo išties puikus sprendimas – jautėme ir iš svečių, kad jiems labai patiko būti gamtos apsuptyje.
Vakarinę dalį kūrė „dyvai.com“ vaikinukai, kurie tikrai sužavėjo savo veržlumu ir charizma. Ieškojome vestuvių vedėjo, kuris ne taurelę lieptų kelti, o rankas į viršų. Norėjome stilingos šventės, o ne kaimo baliaus. Vedėjas German Balajev su didžėjumi mūsų neapvylė, todėl labai jiems dėkojame už nuoširdumą ir sukurtą jaukią šventės atmosferą.

Su vyru labai jaudinomės, kad tik mūsų šventė būtų kuo jaukesnė ir nuoširdesnė – norėjome, jog svečiai gerai jaustųsi, būtų skaniai pavalgę ir laimingi, o nuotraukose tikėjomės pamatyti meilę ir šilumą. Tai buvo mūsų pagrindiniai kriterijai – to siekėme ir gavome. Vestuvės nebuvo nei brangios nei sudėtingos ir nenuvargino nei mūsų nei svečių. O šventės dalyvių atsiliepimai dar ilgai glostė mums širdis.
Povestuvinę kelionę sujaukė uraganas„Irma“
Labai stengėmės nešvaistyti pinigų nereikšmingoms smulkmenoms, nes planavome daugiau išleisti medaus mėnesio kelionei. Kuri, beje, iškrėtė mums išdaigų! Pasirinkome Floridą, Majami Bičo kurortą, pirmosiomis rugsėjo savaitėmis. Ir jau po savaitės rojuje, sužinojome, kad artėja vienas grėsmingiausių uraganų istorijoje „Irma“. Tai buvo pirmasis mūsų kaip vyro ir žmonos išbandymas. Kur dėtis, juk mūsų viešbutis beveik ant jūros kranto!? Dėkojame Dievui, kad viskas baigėsi laimingai, nes apsistojome pas pažįstamus, kurie gyvena kiek toliau nuo Majamio ir kartu atlaikėme siaubingą audrą. Nors pusę mūsų povestuvinės kelionės sugadino uraganas „Irma“ – tai buvo tikrai įdomi patirtis. Niekada nemaniau, kad teks pajausti tokią gamtos galią.
