Vaikai, kurie demonstruoja savo „neįprastą elgesį“, mums kasdien tarsi sako, kad pagaliau suvokite, ką tokiu elgesiu mes norime Jums pasakyti. Vaikai, kurie „nervina“, „provokuoja“, „yra pikti“, „nepakenčiami“ – sudaro didžiąją dalį savo emocinio pobūdžio rūpesčių tėvams, darželio auklėtojoms, mokytojams, aplinkiniams. Vis daugiau vaikų, laukia mūsų supratimo ir pagalbos, tik ar mes suaugusieji iš tiesų suprantame jų kalbą ir esame pasiruošę juos suprasti ir padėti?
Ką reikėtų mums suaugusiems žinoti, norint suprasti vaikų neįprastą elgesį:
- „Išskirtinio elgesio vaikai dažnai būna sutrikę, nes gyvena iškreiptų santykių pasaulyje, o nesuprantamos aplinkybės kelia jiems didelį rūpestį.“
- „Vertingi“ pasiūlymai papildomai lavinti vaikus (sporto, baleto ir kiti būreliai) vienais atvejais vaikui gali būti svarbūs, tačiau jei brukami per prievartą, vaikas gali patirti dar didesnę įtampą ir jaustis netvirtai.“
- „Trikdantis arba sutrikęs vaiko elgesys nereiškia, kad yra „sutrikusi“ vaiko asmenybė.“
- „Jeigu įsigilinsite į išskirtinio elgesio vaiko charakterį, suvoksite, kad mūsų mėginimų keisti pamatas yra ne elgesys, o klausimas: kodėl vaikas būtent taip elgiasi tam tikroje situacijoje ar savo sukurtame pasaulyje? Kieno dėmesį jis nori patraukti?“
- „Neįprastas elgesys yra ženklas, kad vaiko siela patyrė kažkokį sukrėtimą.“
- „Nedarykite skubotų išvadų ir neklijuokite „etikečių“. Mes greiti teigti: „sutrikusios elgsenos vaikas“, „mažas tironas“, „asocialus“, „socialiai, šeimos apleistas ir pan.“
- „Pvz., vaikas bijo eiti vienas į lauką. Kai praitą kartą žaidė, jį primušė kitas vaikas. Jis negali savo baimės suformuluoti žodžiais, o tik „užsispiria kaip ožys“, nesiauna batų, krinta ant žemės. Dauguma mūsų tai priima kaip ožiavimąsi, provokavimą, tačiau vaikas tokiu būdu nori pasakyti apie savo baimę.“
- „Vaikams, kokie „pikti“ jie bebūtų, – o visų pirma tuomet – reikia intensyvaus ryšio su kitu žmogumi.“
- „Ryšys su tėvais gimsta per tūkstančius globos valandų, kai vaikas nešiojamas ant rankų, guodžiamas, su juo tauškiama ir šypsomasi vienas kitam.“
- „Išskirtinis vaikų elgesys, kaip mes suvokiame, yra per abipusį ryšį jų siunčiamas pranešimas apie tai, kad jie jaučiasi bejėgiai, pasimetę ir menkai save vertina.“
- „Jei norime suprasti neįprasto elgesio vaikus ir mokėti su jais bendrauti, turime žinoti, kad jie elgesi paradoksaliai: ką labiausiai myli, kur jaučiasi saugiausias ir junta dėmesingumą, su tuo ir ten gali būti blogiausi, nepaklusniausi, provokuoti, nereaguoti į grasinimus… Vaikai, kurie niekuo nepasitiki ir yra labai baikštūs, su savo motina, auklėtoja, su kuriomis jaučiasi saugūs, elgiasi itin agresyviai ir atžagariai.“
- „Sunku parodyti, kad vaiką supranti ir kad juo pasitikima esant sudėtingoms konfliktinėms situacijoms – to vaikui reikia, to jis reikalauja savo „paradoksaliu elgesiu“, – sunku neįsisukti į užburtą ratą, kuriame vaikas vėl patirtų, kad jį atstumia ir išskiria, kad jis paženklintas kaip „nesveikas.“
- „Dažniausiai kuo nors neįprastas elgesys yra pasekmė to, kad vaikas jaučiasi netvirtai kaip asmenybė. Tokie vaikai, kiekvieną įsikišimą, kiekvieną frustaciją ir reikalavimą suvokia kaip nukreiptą prieš jų pačių asmenį.“
- „Išskirtinio elgesio vaikus įtempto mokymo proceso metu, reikia nukreipti prie aiškios struktūros ir ramių situacijų, – tik tada jie pajėgs savo sugebėjimus pritaikyti kūrybiškumui, vaizduotei ir idėjoms turtinti, sugebėjimus, kurių raiška ir realizacija veiksmais būtent šiems vaikams yra labai reikalinga.“
- „Augant vaiko savarankiškumui, mes gerai matome, kaip už išskirtinio elgesio – ar jis reiškiasi kaip netrikrumas, sutrikęs elgesys, ar kaip agresyvus protestas – slepiasi baugštumas, dažniausiai stropiai dangstomas. Tai baugštumas, kylantis dėl pasitikėjimo savimi, savo asmenybės galia stygius.“
- „Didžiulę mūsų ir vaikų bendravimo laisvę riboja mūsų gili atsakomybė už dabartinį vaiko vystymąsi bei jo būsimą galimą elgesį ir išgyvenimus.“
Paruošta, cit. K. Utz (2001), „Tu priklausai mums. Neįprasto elgesio vaikų integravimas“.
Nuotraukos www.mediakatalogas.lt
Šaltinis Santuoka.lt
Susiję straipsniai
Kaip aš save vertinu — kaip tai atpažinti?
