Greičiausiai jau žinote, jog psichologinių efektų įtaka žmogui gali būti be galo didelė. Jų įvairovė yra tikrai plati, todėl net ir tais atvejais, kai mums atrodo, jog žinome, kodėl taip vyksta mūsų gyvenime bei kodėl atitinkamai reaguojame į tam tikrus dalykus, iš tiesų galime nė nepastebėti, kad visa tai kyla nesąmoningai ir yra vieno iš psichologinių efektų padarinys. Taigi, šiame straipsnyje apžvelkime dar keletą šių efektų.
Zeigarnik efektas
Greičiausiai esate susidūrę su situacija, kuomet nuolat galvojate apie nebaigtas savo užduotis, o tai, ką įveikėme sėkmingai, greitai pamirštate. Visa tai yra vadinama Zeigarnik efektu — sakoma, jog žmogus yra labiau linkęs atsiminti tą situaciją ar užduotį, kurios jis negalėjo pabaigti iki galo. Iš tiesų atmintyje vyksta tam tikrų įvykių, kurie yra baigtiniai, slopinimas. Tuo tarpu, tas užduotis, kurių nepabaigiame, mūsų psichika supranta kaip nebaigtą veiksmą. Būtent dėl šios priežasties net ir užsiimant kitais darbais, kažkur pasąmonėje ta nebaigta užduotis lieka ir vis primena apie save, taip trukdydama susikoncentruoti ties kita veikla. Mokslininkai šį Zeigarnik efektą aiškina žmogaus prigimtimi — labai svarbu yra baigti tai, ką pradėjome, kadangi nebaigę to, jaučiame psichologinę įtampą.
Zeigarnik efekto poveikis žmogui
Kaip jau supratote, žmogui imantis užduoties, kyla įtampa, kuri nuslūgsta tik tą užduotį baigus. Jei tos užduoties nepabaigiame, nuolat apie ją galvojame. Pavyzdžiui, padavėja geriau prisimena tuos klientus, kurie neatsiskaitė, nei tuos, kurie jau sumokėjo, arba ilgiau negalime užmiršti tų santykių, kurie nutrūko vienpusiškai, nei tuos, kur buvo aiškus išsiskyrimo pokalbis. Nors šis efektas dažnai veikia žmogų neigiamai — įtampa, stresas ar nemiga, tačiau taip pat jis gali daryti ir teigiamą įtaką žmogui. Zeigarnik efektas skatina atlikti užduotis iki galo. Taip pat dėl nepadaryto darbo jaučiame įtampą, o jis didina mūsų produktyvumą. Dėl šios priežasties reikiamas užduotis atliekame greičiau, o mūsų atmintis veikia daug geriau. Zeigarnik efektą galima sąmoningai naudoti tam, kad gautume naudą sau. Pavyzdžiui, juo galima nesunkiai sužadinti klientų ar auditorijos smalsumą — užsiminkite apie produktą, tačiau visko iš karto neatskleiskite, palikite dalį intrigos. Taip pat šio efekto pagalba galite lengviau užmiršti buvusius santykius. Viskas, ko reikia — tiesiog įsitikinti, jog nepalikote jokių neišspręstų problemų, neužduotų klausimų ar nepasidalintų dalykų. Be viso to, mokydamiesi, nesimokykite visos informacijos vienu kartu — padalinkite ją dalis ir mokykitės darydami pertraukas. Kol užsiimsite kitais dalykais, nė nepastebėsite, kaip mintimis vėl grįšite prie informacijos, kurią ką tik kartojotės.
Pigmaliono efektas
Ar kada susimąstėte, kodėl dažnai žmogui įvyksta tai, ko jis labiausiai bijo arba kodėl išsipildo net ir neįtikinamos svajonės? Gi net dažnai galima išgirsti pasakymą „svajokite, nes svajonės pildosi“ arba priešingai — „nelaimė viena nevaikšto“. Kaip visa tai galima paaiškinti? Ogi tai apibūdina Pigmaliono efektas — save išpildanti pranašystė. Jei žmogus gauna tam tikrą informaciją, vėliau jis susidaro savo nuostatą. Kad būtų lengviau suprasti, pavyzdžiui, Jums pasako, jog žmogus, su kuriuo turėsite susitikti, yra labai malonus, greičiausiai jis pateisins šitą iš anksto nusistatytą nuomonę ir Jūs jį priimsite kaip labai draugišką ir mandagų. Tačiau, kaip paaiškinti tokį atvejį, kai iš žmogaus tikintis tam tikrų veiksmų, išsipildo blogiausios prognozės? Į šį klausimą atsakė psichologas prof. Robertas Rozentalis, įrodydamas, jog egzistuoja Pigmaliono efektas, t.y. žmogui pranešus, kad su juo turi kažkas nutikti, jis nesąmoningai pradeda elgtis taip, kad taip būtinai atsitiktų. Pagal tą patį principą veikia ir Placebo efektas, kuomet vietoje vaistų žmogui yra duodamos paprastos kreidos tabletės, bet žmogus pasveiksta. Tad, ko nors labai norint, tai išsipildo, nes žmogus nelaukia, kol tai išsipildys, o to tikslo siekia pats.
Kaip veikia Pigmaliono efektas?
Norint pilnai suprasti Pigmaliono efektą, reikia pirmiausia išsiaiškinti, kaip jis veikia. Iš tiesų jo veikimas gali būti apibūdinamas kaip žiedinis mechanizmas. Tai reiškia, kad kitų žmonių įsitikinimai apie mus daro įtaką jų veiksmams mūsų atžvilgiu. Dėl šios priežasties jų veiksmai ima daryti įtaką mums ir sustiprina mūsų tam tikrus įsitikinimus apie save. Tie įsitikinimai paveikia ir mūsų veiksmus kitų atžvilgiu, kol mūsų veiksmai kitų atžvilgiu lemia ir kitų žmonių įsitikinimus apie mus. Galiausiai, grįžtama vėl į pradžią ir pradedama nuo pradžių. Apibendrinant, galima sakyti, jog tai sąmoningas ar nesąmoningas savo elgsenos keitimas, norint, kad ji atitiktų aplinkinių požiūrį į tą žmogų. Todėl nieko keisto, jog žmonės įprastai teigiamai veikia tą asmenį, apie kurį yra susidarę geresnę nuomonę. Ir priešingai, jei žmogus yra vertinamas neigiamai, laikui bėgant jis gali pradėti elgtis taip, jog visas tas neigiamas nuostatas ar lūkesčius pateisintų. Tad, būtina suprasti, jog ko mes tikėsimės gyvenime, tą ir gausime tiek santykiuose, tiek karjeroje.
Golemo efektas
Golemo efektas gali būti apibūdinamas taip — kuomet yra pateikiami labai maži lūkesčiai sau arba kitam žmogui, to rezultatas — dar blogesni to žmogaus rezultatai. Kai žmogus patiki, jog nėra pajėgus kažką įgyvendinti, mažėja jo savivertė. Nors šis efektas dažnai vyksta nesąmoningai, tačiau išankstinio nusistatymo padariniai gali būti labai neigiami, apribojantys žmogaus galimybes. Golemo ir Pigmaliono efektai suteikia grįžtamą ryšį, t.y. jei žmogus jaučiasi silpnas ir nepajėgus pasiekti savo tikslų, retai kada juos ir įgyvendins, tuo tarpu, jeigu žmogus yra energingas ir teigiamai save vertina, jis įgyvendins tai, ką yra suplanavęs, ir jausis užtikrintai, eidamas tolesniu gyvenimo keliu.
