Konfliktai — tai natūrali žmogaus gyvenimo dalis. Jų rūšių ir būdų yra tikrai nemažai, tačiau vieni sunkiausių neretai yra vidiniai konfliktai. Taip yra todėl, nes tik patys mes matome savo vidų, sielą, norus, troškimus ir abejones. Kiekvienam žmogui vidiniai konfliktai kyla kasdien, pradedant nuo to, kai svarstome ar eiti sportuoti, ar neiti, ar nutraukti santykius, ar nenutraukti ir t.t.. Kuomet tokie vidiniai konfliktai yra ne per dažni ir tikslingi, tuomet juos galima laikyti sveikais. Tačiau ne visi jie yra tokie, kiti yra be galo sunkūs ir kartais net nepakeliami. Taigi, susipažinkime iš arčiau su vidiniais konfliktais, kaip jie veikia mus bei kas juos skatina.
Iš ko susidaro vidiniai konfliktai?
Vidiniai konfliktai susideda iš asmenybės krizių ir vidinių sunkumų. Asmenybės krizės yra skirstomas taip pat į keletą skirtingų grupių. Pirmoji — raidos krizės. Raidos krizę patiriama tuo metu, kai žmogus pereina iš vieno raidos tarpsnio į kitą, tarkime iš paauglystės į suaugusiųjų tarpsnį arba iš jo į senatvę. Tai žmogui yra tarsi savotiškas išbandymas, kurį reikia spręsti ir įsisąmoninti. Jeigu nepavyksta tinkamai pereiti vienos ar kitos stadijos, galima joje užstrigti, dėl ko visą gyvenimą žmogus ima kartoti tą patį. Apskritai galima pasakyti, jog žmogų nuolat lydi krizės: ėjimas į mokyklą, vaiko gimimas, naujas darbas, kūno pasikeitimas su amžiumi, vestuvės, skyrybos ar pensija. Svarbiausia suvokti, jog tai natūralus ir neišvengiamas procesas. Kitos asmenybės krizės — neurotinės. Dažniausiai jos būdingos tiems žmonėms, kurie nuo mažens nepatyrė meilės ir saugumo. Viso to stoka sukuria liguistą meilės norą, troškimą. Dėl to pasireiškia nuolatinis pavydas, nenorėjimas paleisti kito žmogaus, noras kontroliuoti kito gyvenimą, priekaištai ir verkšlenimas. Tokiose situacijose sunku ne tik tai patiriantiems žmonėms, kadangi jie nesupranta, kodėl elgiasi taip, kaip elgiasi, bet ir jų artimiesiems. Galiausiai, trauminės krizės, kurias patiria ne visi. Šios krizės nekontroliuojamos bei jų negalima prognozuoti: liga, autoįvykis, negalia, fizinė prievarta ar seksualinis smurtas — tai krizės, kurias sukelia išorinės aplinkybės. Tai sukelia nevaldoma situacija, kiti žmonės ar visuomenė. Kai kur visa tai net yra apibūdinama kaip tiesiog likimas, t.y. kai negalima kažko suvaldyti, kontroliuoti ar numatyti. Nors ši trauminė patirtis dažnai palieka itin neigiamą atspalvį, tačiau tuo pačiu, kai žmogus kažką išgyvena itin sunkiai ir ilgai, didėja jo psichologinis atsparumas. Asmenybės krizės pagal veiklumo kriterijų
- Gyvenimo veiksmų krizės — žmonės nežino, kaip gyventi toliau, dažniausiai tuomet, kai yra prarandama kažkas, kas buvo labai svarbu. - Gyvenimo motyvacijos ir tikslų krizės — kuomet žmogus nežino, dėl ko jis gyvena, neturi tikslo, motyvacijos. Ji gali užklupti ir tuomet, kai jau yra pasiekta viskas, ko žmogus norėjo, nebėra, dėl ko stengtis. - Gyvenimo prasmės krizės — kai žmogus nesupranta, kokia jo gyvenimo prasmė. Svarbu suprasti, jog kiekvieno žmogaus gyvenimo prasmės supratimas yra skirtingas ir tai visiškai normalu.
Vidiniai konfliktai — natūralus procesas
Iš tiesų vidinius konfliktus mes patiriame kiekvieną dieną. Nors dažnas galvoja, jog visa tai vyksta tik su juo, o kiti moka gyventi darniai, iš tiesų dauguma žmonių turi tokių pačių minčių, konfliktų bei neatsakytų sau klausimų. Vidiniai sunkumai paprastai yra įvardijami kaip nesudėtingos asmenybės vidinės problemos, pavyzdžiui, kai tam tikroje situacijoje nežinome, kaip pasielgti. Asmenybės krizės trunka kur kas ilgiau, tai — psichologiniai pokyčiai, fiziniai ir kognityviniai. Galų gale, vidiniai asmenybės konfliktai yra negatyvūs išgyvenimai, kuriuos jaučiame itin stipriai dėl užsitęsusių asmenybės struktūrų kovos. Kas yra vidinės struktūros bei kokios jos?
Vidinės struktūros — be vidinių konfliktų visuomet kartu su mumis yra „noriu, reikia, galiu“. Motyvai arba „noriu“ yra tuomet, kai surandama asmeninė prasmė ir nebelieka žodžio „reikia“. Tuo tarpu, vertybės daug labiau siejasi su žodžiu „reikia“. Kadangi pačiam yra sunku atskirti, kas yra vertinga būtent jam, daugelis vertybių yra mums primestos. Dėl šios priežasties dažnai pasitaiko, jog darome tai, kas yra vertinga, bet viduje nesuprantame, kodėl mums tai svarbu. Be šių struktūrų taip pat yra ir savivertė, kuri atspindi žodį „galiu“. Tai savo galimybių, savo norų, vietos, statuso įvertinimas. Asmeninė savivertė visuomet sako arba galiu, arba negaliu. Taigi, niekas nepradės mūsų vertinti, kol patys nepradėsime to daryti, kol neturėsime savigarbos, savo orumo pajautimo. Liūdna tai, jog įprastai žmonės, turėję trauminę patirtį, niekada neturi aukštos savivertės. Labai svarbu įsisąmoninti, iš kur tai kyla bei kodėl save laiko kaltu, menku ar silpnu. Kaip pasireiškia vidiniai konfliktai?
- Kognityviniu būdu — kuomet jaučiama žema savivertė, kyla abejonės dėl veiksmų teisingumo, iškraipomas savo vaizdas. - Emociniu būdu — įtampa, sunkiai pakeliami išgyvenimai. - Elgesio būdu — suprastėja veiklos kokybė, krenta produktyvumas dirbant, gaminant.
Kokie yra vidinių asmenybės konfliktų tipai? - Motyvaciniai konfliktai: Siekimo — siekimo — kai reikia pasirinkti vieną iš dviejų patrauklių alternatyvų. Vengimo — vengimo — kai reikia pasirinkti vieną iš dviejų nepatrauklių alternatyvų. Siekimo — vengimo — kai tikslas turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių. - Moralės (normatyviniai) konfliktai —kuomet atsiduriame tarp noriu ir reikia arba kitaip tarp noro ir pareigos. - Kognityviniai konfliktai — žinių prieštaravimas, tarkime, žmogus rūko, nors žino, jog tai kenkia jo sveikatai. - Adaptaciniai konfliktai – nesutampa aplinkos reikalavimai ir žmogaus fizinės bei psichologinės galimybės. - Neadekvačios savivertės konfliktai – kaip mes vertiname pretenzijas mums, mūsų galimybėms. Taigi, vidinių konfliktų tikrai yra ne vienas, tad labai svarbu įsiklausyti į savo vidų ir suprasti, kas su mumis vyksta tam, kad galėtumėme patys ar su specialisto pagalba išspręsti susidariusias problemas. Šaltinis Santuoka.lt
