Banner

Psichologiniai efektai — kaip jie veikia žmogų? (2 dalis)

Psichologiniai efektai — kaip jie veikia žmogų? (2 dalis)
Skirtingų psichologinių efektų yra tikra gausybė ir kiekvienas iš jų gali skirtingai paveikti žmogaus gyvenimą. Žinoma, galbūt ne visi žmonės yra susidūrę su visais jais, tačiau žinoti, kokių jų būna bei kaip jie veikia žmogų — tikrai naudinga. Tai gali praversti ne tik santykyje su savimi, bet ir su aplinkiniais, gilinantis į bendravimo peripetijas. Taigi, šiame straipsnyje susipažinkime su dar keletu psichologinių efektų.

 

 
Daningo — Kriūgerio efektas
Šis efektas daugiausia liečia tuos žmones, kurie būdami nekompetentingais nė nepastebi, jog iš tikrųjų tokie yra. Žmonės dažnai savo savybes pervertina, t.y. mano, jog jie yra aukščiau už vidutinį asmenį. Jie ne tik patys tuo ima tikėti, bet ir šią žinią skleidžia visiems aplinkiniams žmonėms, įprastai kartu nuvertindami kitus, sau artimus žmones. Ne visi žmonės gali sau ir kitiems pripažinti, jog jiems trūksta tam tikrų žinių, įgūdžių ar talento, todėl jie vengia savo savybes lyginti su tais, kurie pasižymi aukštesniais gebėjimais. Visa tai galima pastebėti ir socialinėje medijoje — įprastai čia medicininį išsilavinimą turintys žmonės neaptarinėja ligų gydymo, tačiau tai daro su šia sritimi visiškai nesusiję žmonės. Jie įsivaizduoja, jog viską žino geriausiai. Iš tiesų šis efektas yra žmogaus prigimties dalis. Kuo jis mažiau žino ir geba, tuo jis labiau įsitikinęs, kad žino ir geba.
 
Kodėl šis efektas egzistuoja?
Iš tiesų paaiškinimas yra gana paprastas. Žmogus, kurio gebėjimai, mąstymas, išsilavinimas ar kvalifikacija yra riboti, mano, jog jo sprendimai visuomet yra geriausi ir teisingiausi. Visa tai yra ne kas kita, o tiesiog psichologinės gynybos pobūdis. Jie gina savo požiūrį į tam tikrą dalyką dėl to, nes vos tik pagalvoję, jog yra neteisūs, juos ima persekioti baimė, kad juos aplenks protingesni ir gabesni. Tuo tarpu, su talentingais žmonėmis viskas vyksta atvirkščiai. Turėdami geresnį išsilavinimą, daugiau žinių bei aukštesnius gebėjimus, jie paprastai supranta, kad tikrovės dėsniai — sudėtingi, o žmonės tikrai ne viską žino ir gali. Šie žmonės nuolat stengiasi tobulėti ir mokytis, kadangi jie dėl įsitikinimo, jog žino ir geba nepakankamai, nuolat abejoja savo teisumu. Dažniausiai jie net per kukliai vertina tiek save, tiek ir savo vietą visuomenėje. Kartais tai net gali labiau pakenkti nei padėti, kadangi per žema savivertė gali stabdyti nuo tam tikrų darbų, kuriuos tikrai norėtumėme atlikti, tačiau nedrįstame. Apibendrinant, kuo žmogus yra geresnės nuomonės apie save, tuo jis mažiau kompetencijos turi, ir atvirkščiai — kuo žmogus turi daugiau žinių, tuo kukliau jis save vertina.
 
Kaip atrasti ribą tarp dviejų kraštutinumų?
Atrasti ribą tarp naujoko ir mėgėjo, meistro ir profesionalo nėra sunku. Kaip bebūtų, reiktų suprasti, jog kuo toliau žmogus yra pažengęs, tuo pasiekti aukštesnį laiptelį truks daugiau laiko. Nors yra sakoma, jog pradėjus naują veiklą pradžia yra sunkiausia, tačiau nuo naujoko iki mėgėjo galima pakilti tikrai greitai, o kuo toliau, tuo bus sunkiau. Dažniausiai pirminiame etape ir yra pastebimas Daningo — Kriūgerio efektas. Žinoma, sąžiningas žmogus save mato netobulą ir jam reikia daug pastangų tam, kad įveiktų šį nevisavertiškumo jausmą. Tokie žmonės net gali pasinerti į depresiją, kurios pagrindinis požymis — didelis nepasitikėjimas savimi. Būtent dėl to labai svarbu nė vienam kraštutinumui neleisti užvaldyti Jūsų proto. Praktikuokitės, mokykitės iš profesionalų, aukšto lygio meistrų, lygiuokitės į daugiau mokančius ir žinančius — į tuos žmones, kurie įkvėps ir padės Jums.
 
 
 
Žioplumo efektas
Tiesa tokia, jog žmonėms patinka netobuli žmonės. Ypač šis efektas liečia santykius. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad įsimylėjote žmogų, kuris Jums atrodo protingas, geras ir gražus. Negana to, vieną dieną pamatote, jog jis užkliūva, eidamas šaligatviu ir nukrenta. Net ir pamatę tokį vaizdą, dėl daugelio priežasčių Jūs tą žmogų įsimylite dar labiau ir pajuntate dar didesnę trauką. Visa šį reiškinį ir galima pavadinti „žioplumo efektu“. Šis efektas buvo ilgai analizuotas ir buvo atlikta eilė tyrimų, kurių rezultatai parodė, jog žmonės myli netobulus, klaidas darančius žmones.
 
 
Tamagočio efektas
Turbūt didelei daliai žmonių nė nereikia aiškinti, kas tas Tamagočis. Tačiau, jei yra tokių, kurie nežino, tai — XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje atsiradęs nedidelis, saujoje telpantis žaislas, leidęs auginti virtualų augintinį. Būtent nuo jo ir atsirado Tamagočio efektas, kuris yra apibūdinamas kaip psichologinis reiškinys, kuomet žmonės emociškai prisiriša prie roboto ar kito virtualaus objekto. Įdomu tai, jog šis efektas gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms ir gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį psichinei sveikatai.
 
Taigi, kiekvieną psichologinį efektą pažinti — verta. Tokiu būdu galime lengviau pažinti save ir objektyviau reaguoti tam tikroje gyvenimo situacijoje.
 
Šaltinis Santuoka.lt
Atgal
2

  
Susiję straipsniai
Savigarba — raktas į asmeninę sėkmę

Savigarba — raktas į asmeninę sėkmę

Kaip aš save vertinu — kaip tai atpažinti?

Kaip aš save vertinu — kaip tai atpažinti?

Psichologiniai efektai — kaip jie veikia žmogų? (I dalis)

Psichologiniai efektai — kaip jie veikia žmogų? (I dalis)

Banner