Vaivorykštės spalvos

Vaivorykštė – dažnas vestuvių ir švenčių simbolis, tačiau nedaugelis žino, kaip ji iš tikrųjų susidaro ir kodėl atrodo būtent taip. Saulės šviesa, praėjusi pro lietaus lašelius, suskyla į spalvų spektrą – nuo raudonos išorėje iki violetinės viduje. 

Toliau – kas lemia vaivorykštės spalvas, kodėl jų iš tikrųjų yra daugiau nei septynios ir kokių spalvų joje niekada nepamatysite.

Kaip susidaro vaivorykštė?

Vaivorykštė atsiranda, kai saulės šviesa apšviečia ore kabančius lietaus lašelius, kurie yra beveik sferos formos.

Šviesa pirmiausia lūžta skverbdamasi pro lašo paviršių, yra atspindima nuo vidinės lašo sienelės ir dar kartą lūžta išeidama iš lašo. Šio proceso metu balta saulės šviesa suskyla į atskiras spalvas – tai vadinama dispersija.

Kiekviena spalva sklinda skirtingo ilgio banga: violetinė – trumpiausia, raudona – ilgiausia. Dėl šio skirtumo kiekviena spalva lūžta šiek tiek kitaip, todėl jos atsiskiria ir danguje matomos kaip atskiros juostos.

Raudoni spinduliai nukrypsta mažiausiai, todėl atsiduria lanko išorėje, violetiniai – labiausiai, todėl matomi viduje.

Vaivorykštė visada yra priešingoje stebėtojui pusėje nei Saulė. Ryškiausios vaivorykštės susidaro, kai lietaus lašelių skersmuo yra nuo 0,5 iki 1 milimetro – smulkesni lašeliai duoda blankesnį vaizdą.

Vaivorykštės nematyti, kai Saulė pakyla virš horizonto daugiau nei 42°.

Kokios spalvos ir kodėl jų daugiau nei 7?

Tradiciškai vaivorykštėje išskiriamos 7 spalvos: raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna ir violetinė.

Tai tik orientacinės gairės – iš tikrųjų vaivorykštę sudaro ištisas spalvų spektras, kuriame viena spalva palaipsniui virsta kita. Ten, kur mėlyna susilieja su žalia, matoma turkio spalva; riba tarp geltonos ir žalios duoda gelsvai žalią atspalvį.

Izaokas Niutonas XVII amžiuje išskyrė 7 vaivorykštės spalvas ne todėl, kad tiek jų matė, o todėl, kad norėjo jas susieti su 7 muzikos gamos natomis – nors pats žinojo, kad spalvų spektras yra tolydus.

Žmogaus akis iš tikrųjų gali atskirti šimtus tarpinių atspalvių, tačiau daugumai jų lietuvių kalboje net nėra atskirų pavadinimų.

Kokių spalvų nėra vaivorykštėje ir kodėl?

Vaivorykštėje niekada nepamatysite juodos ir baltos spalvų. Juoda – tai visiškas šviesos nebuvimas, todėl šviesą skaidančiame reiškinyje ji negali atsirasti. Balta spalva yra visų spektro spalvų derinys – kai saulės šviesa suskyla į atskiras spalvas, ji nustoja būti balta.

Dėl tos pačios priežasties vaivorykštėje nėra rudos, pilkos ir rožinės. Ruda susidaro sumaišius raudoną ir žalią, tačiau vaivorykštėje šios spalvos juostos nėra viena šalia kitos, todėl nesusilieja.

Pilka – juodos ir baltos mišinys, o kadangi nė vienos iš jų vaivorykštėje nėra, nėra ir pilkos.

Rožinė spektre apskritai neegzistuoja – ji atsiranda tik sumaišius raudoną ir violetinę, kurios vaivorykštėje yra priešinguose lanko galuose.

Dviguba ir kitos vaivorykštės rūšys

Dviguba vaivorykštė susidaro, kai saulės spinduliai lietaus lašeliuose atspindimi du kartus.

Antrasis lankas matomas pagrindinės vaivorykštės išorėje, jo kampinis dydis – 51°, o spalvos išsidėsčiusios atvirkštine tvarka: violetinė išorėje, raudona viduje. Tarp abiejų lankų dangus būna tamsesnis – šis ruožas vadinamas Aleksandro juosta.

Rūko vaivorykštė susidaro, kai saulė apšviečia žemą rūką, kurį sudaro labai smulkūs – iki 25 mikronų – vandens lašeliai. Dėl lašelių mažumo spalvos beveik nesiskiria ir vaivorykštė atrodo balta arba balkšva, tik vidinė pusė gali būti silpnai violetinė, o išorinė – oranžinė.

Mėnulio vaivorykštė – retas reiškinys, matomas naktį ryškiai šviečiant mėnuliui. Dėl silpnos šviesos žmogaus akis spalvų beveik neišskiria, todėl ji dažniausiai atrodo balta.

Saulei esant arti horizonto, virš pagrindinės vaivorykštės kartais susidaro atspindžio vaivorykštė – ji turi atskirą centrą ir nėra koncentrinė su pagrindine.

Dulkėtu oru prie horizonto galima pamatyti raudonąją vaivorykštę, kurioje vyrauja raudona ir geltona spalvos, nes kitas spalvas sugeria aerozolio dalelės.

Vaivorykštės simbolizmas vestuvėse

Vaivorykštė vestuvių simbolikoje reiškia viltį, džiaugsmą ir naują pradžią – tai daro ją vienu populiariausių vestuvių motyvų. Spalvų įvairovė natūraliai tinka tiek modernių, tiek bohemiškų vestuvių estetikai.

Vaivorykštės spalvų tema dažniausiai naudojama gėlių kompozicijose – floristai kuria puokštes, kuriose spalvos išdėstomos spektro tvarka.

Ta pati idėja taikoma vestuvių tortui: kiekvienas biskvito sluoksnis dažomas atskira spalva, todėl perpjautas tortas atskleidžia visą spektrą. Dekoracijose populiarūs spalvoti balionai, girliandos ir servetėlės, išdėstytos pagal vaivorykštės spalvų seką.

Mergvakariui vaivorykštės tema leidžia kiekvienai dalyvei pasirinkti savo spalvą ir atitinkamai apsirengti – nuotaka dažniausiai renkasi baltą arba kaip tik ryškiausią vaivorykštės spalvą kaip akcentą.