Pavardės keitimas po vestuvių

Pavardės keitimas po vestuvių – vienas pirmųjų praktinių sprendimų, kurį pora priima tuoj po santuokos įregistravimo.

Lietuvoje nėra vieno privalomo scenarijaus: moteris gali priimti vyro pavardę, pasilikti mergautinę, sukurti dvigubą arba vyras gali priimti žmonos pavardę. Kiekvienas pasirinkimas turi savo taisykles, dokumentų tvarkymo eigą ir terminus.

Kokią pavardę galima pasirinkti po santuokos?

Lietuvoje pavardžių sudarymo taisykles prižiūri Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Moteris po santuokos gali pasirinkti vieną iš kelių variantų: priimti vyro pavardę su galūne -ienė (nurodo šeiminę padėtį) arba -ė (nenurodo).

Galima ir pasilikti mergautinę pavardę, prie jos prijungiant vyro pavardę per brūkšnelį – tuomet vyro pavardė rašoma su galūne -ienė arba -ė.

Vienintelis atvejis, kai moters ir vyro pavardės sutampa raštu, – kai vyro pavardė baigiasi galūne -ė, pavyzdžiui, Paukštė ar Širšė. Pavardžių su galūnėmis -a ar -o pasirinkti beveik nėra galimybių, nebent įrodoma nelietuviška pavardės kilmė.

Vyras taip pat turi teisę priimti žmonos pavardę – tuomet jos mergautinė pavardė įgauna galūnę -ienė arba -ė.

Vaikų pavardė gali būti tėvo, motinos arba dviguba – sudaryta iš abiejų tėvų pavardžių, jungiamų brūkšneliu.

Dvigubą pavardę galima sudaryti ir iš vieno iš tėvų vienanarės pavardės ir kito dvinarės pavardės pasirinkto dėmens. Pavyzdžiui – Tėvas: Kazlauskas, motina: Petraitytė-Jonaitienė → vaiko pavardė: Kazlauskas-Petraitytė.

Sprendimą tėvai priima bendru sutarimu – jei sutarimo nėra, klausimą sprendžia teismas vaiko interesų pagrindu. 

Dokumentų keitimo tvarka

Pavardė Gyventojų registre keičiama iškart įregistravus santuoką. Tačiau asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai – pasas ir asmens tapatybės kortelė – keičiami atskirai, kreipiantis į Migracijos departamentą.

Konkrečių terminų, per kiek laiko tai padaryti, įstatymai nenumato, tačiau kol dokumentai nepakeisti, Gyventojų registras teikia pavardę tokią, kokia įrašyta galiojančiame dokumente – tai gali sukelti nesutapimų bankuose, darbovietėje ir kitose įstaigose.

Nuo 2017 metų pavardę keisti galima sulaukus 16 metų – anksčiau tai buvo leidžiama tik pilnamečiams. Pakeitimas susietas su tuo, kad 16-mečiai atsiima pirmąjį pasą ir asmens tapatybės kortelę. 

Pavardę keisti galima bet kuriame civilinės metrikacijos skyriuje visoje Lietuvoje – nebūtinai ten, kur buvo registruota santuoka.

Vilniuje skyrius veikia K. Kalinausko g. 21/1, priimama pirmadieniais–ketvirtadieniais 7:30–17:00, penktadieniais 8:00–15:45. Prašymą galima pateikti ir elektroniniu būdu per VĮ Registrų centro savitarnos svetainę.

Reikalingi dokumentai: galiojantis asmens tapatybės dokumentas ir santuokos liudijimas. Pavardės keitimas dėl santuokos yra nemokamas. Jei pageidaujama gauti civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą mokestis ~ 6,20 Eur.

Santuoką sudariusiems užsienyje pirmiausia reikia kreiptis į Civilinės metrikacijos įstaigą Lietuvoje arba Lietuvos konsulinę įstaigą užsienyje, ir tik tuomet galima tvarkyti asmens dokumentus.

Kokie dokumentai keičiami ir ką keisti privaloma?

Gyventojų registras ir pavardės atnaujinimas

Pavardė Gyventojų registre pakeičiama automatiškai iškart po santuokos įregistravimo.

Tačiau dauguma įstaigų – bankai, darbovietės, kitos organizacijos – gauna duomenis iš registro pagal sutartis, kuriose pavardė teikiama tokia, kokia įrašyta galiojančiame asmens dokumente.

Tai reiškia, kad naujoji pavardė sistemose atsiras tik po to, kai bus atsiimtas naujas pasas ar asmens tapatybės kortelė. Pavardė pasikeis per 24 valandas po naujo dokumento atsiėmimo.

Kol dokumentai nepakeisti, rekomenduojama visur kartu nešiotis santuokos liudijimą – jis patvirtina pavardės pasikeitimo faktą ir padeda išvengti nesusipratimų.

Pavardės keitimas po santuokos gyvenantiems užsienyje

Lietuvos piliečiai, sudarę santuoką užsienyje, pirmiausia turi legalizuoti užsienio valstybėje išduotą santuokos liudijimą – prie jo pridedama apostilė arba dokumentas legalizuojamas pagal tarptautines sutartis.

Dokumentai ne lietuvių kalba turi būti išversti ir vertimas notariškai patvirtintas. Tik tuomet galima kreiptis į Civilinės metrikacijos įstaigą Lietuvoje arba Lietuvos konsulinę įstaigą užsienyje dėl pavardės keitimo.

Į konsulatą galima kreiptis tik atvykus asmeniškai – nuotoliniu būdu ši paslauga neteikiama. Konsuliniai mokesčiai: 50 Eur už dokumentų priėmimą ir perdavimą, 20 Eur jei pageidaujama gauti civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą.