Rūta ir Deividas. Viską nugalinti meilė

„Mudu su Deividu susipažinome visai netrukus po mano universiteto baigimo, nors prieš tai beveik pusmetį susirašinėjome socialiniame tinkle. Kodėl anksčiau nesusitikome? Paprasčiausiai maniau, jog jis man nepatiks. Tačiau jo atkaklumas nugalėjo! Susitikome 2014 metų liepos 17 dieną ir, kaip aš sakau, daugiau neišsiskyrėme. Niekur neskubėjome, norėjome vienas kitą pažinti, pamatyti vienas kito trūkumus, stengėmės vienas kitą kuo geriau suprasti. Tai tikrai nebuvo lengva! Jis automobilių sporto mėgėjas, o man svarbiausia šeima ir namų jaukumas. Reikėjo šiek tiek laiko, kad imtume žiūrėti viena kryptimi. 2016 metų balandį kartu apsigyvenome, o jau liepos mėnesį susižadėjome. Jei paklaustumėte, ar man tai buvo staigmena – atsakyčiau, jog ne. Mes jau gerai žinojome, jog susiesime savo gyvenimus – tai buvo tik laiko klausimas“ – Rūta atvirauja apie tai, kaip ji ir Deividas, tokios iš pažiūros skirtingos asmenybės, galiausiai nutarė sukurti šeimą. Ši žavi pora dalinasi prisiminimais apie savo nuostabią šventę.

Daug dėmesio skyrė bažnyčios pasirinkimui

Kadangi turėjau aiškią viziją, kokios turėtų būti mūsų vestuvės – viską organizavau pati. Visų pirma išsirinkome šventės datą. Tuomet rinkomės bažnyčią – mums buvo svarbu, jog bažnyčia būtų jauki, jog joje nevyktų kitų vestuvių ir po ceremonijos nereikėtų niekur skubėti. Taigi, išsirinkome Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Pas šios bažnyčios kunigą lankėme ir sutuoktinių kursus, kuriuos visiems labai rekomenduoju. Tai buvo keturi nerealūs šeštadieniai su kunigu Juozu, psichologe Asta ir kitomis šauniomis poromis. Man buvo svarbu pabendrauti su kunigu, kuris laimins mūsų santuoką. Ceremonija buvo išties graži, kunigas tikrai dėl mūsų pasistengė – tai man buvo pati svarbiausia vestuvių dalis.

Džiaugiasi įamžintomis akimirkomis

Po ceremonijos vykome į fotosesiją. Mūsų šventę įamžino nerealus fotografas Mantas Gričėnas. Jis ne tik tobulai fotografuoja, bet yra ir be galo šiltas, malonus žmogus – su juo jautiesi taip, tarsi su seniai matytu draugu. Jį sutikti mums su vyru iki šiol labai smagu ir džiugu. Esu dėkinga jam už tikrai gražias nuotraukas, už jo pagalbą, geranoriškumą ir begalę kitų dalykų.

Labai norėjome, jog šventės akimirkos būtų užfiksuotos ir vaizdo įraše. Ši darbą patikėjome „Double films“ komandai. Rezultatu likome labai patenkinti.

Išsirinko ypatingą vietą

Šventė vyko nepaprastoje vietoje – „Fazendoje“. Tuo metu ji dar nebuvo tokia populiari kaip šiandien. Tai buvo kaip tik ta vieta, kurios ieškojau. Tokia netradicinė, tokia jauki ir subtili. Norėjome neįpareigojančios aplinkos, švediško stalo, nesuvaržyto bendravimo. Viskas būtent taip ir buvo – svečiai bendravo tarpusavyje, juokėsi, šoko. Šeimininkei Dainai patikėjau praktiškai viską – ji rūpinosi dekoracijomis, gamino maistą. Viskas buvo tiesiog idealu.

Unikalus vestuvių vakaras

Vedėjas Dovydas Griškevičius vestuvių svečius linksmino tik tol, kol mes buvome fotosesijoje. Likusią vakaro dalį organizavome laisvu stiliumi. Kadangi man labai patinka saksofono muzika į šventę pakviečiau ir saksofonininką. Šios muzikos dėka šventė buvo tik dar gražesnė, o gamtoje skambantis saksofonas sukūrė neužmirštamą atmosferą.

Pasitikimo ceremonija taip pat buvo netradicinė. Aš sugalvojau, jog tėveliai mus pasitiktų taip: viename inde buvo vienos spalvos smėlis, kitame kitos, o trečiasis indas tuščias. Kuomet mus pasitiko į tuščią indą mudu pylėme skirtingų spalvų smėlį, šis susimaišė simbolizuodamas, jog dabar iš dviejų atskirų tapome vienu. Ši tradicija – havajietiška. Šventės metu buvo keletas žaidimų, nesistengiau jų prigalvoti daug, tiesiog norėjosi kiek paįvairinti vakarą. Vakare visi susirinkę deginome šaltas ugneles bei leidome helio balionus, kiekvienas prieš paleisdamas balioną turėjo pasakyti palinkėjimą. Tuomet tėveliai įteikė mums šeimos židinį – tai labai graži ir simboliška šventės tradicija.

Na ir galiausiai šventę vainikavo vaizdo įrašas, kurį mes sumontavome iš daugybės draugų ir šeimos narių atsiųstų vaizdo įrašų. Kiekvienai porai buvo išsiųsta sakinio pradžia, kurią jie turėjo pratęsti vaizdo įraše. Pavyzdžiui: „laimė tai ...“ arba „šeima tai ...“. Gavosi labai gražus vaizdo įrašas ir nuostabus prisiminimas.

Na, o šiandien, mes vis dar tokie pat laimingi. Iš tiesų tai dar laimingesni nei tuomet! Nes dabar mes jau trise – nėra didesnio stebuklo nei tuomet, kai iš dviejų žmonių didelės meilės gimsta trečiasis.

Savo istorija pasidalino Rūta ir Devidas

Nuotraukos: Mantas Gričėnas

Šaltinis: vestuviupartneris.lt

Atgal 2020 04 03

3 2

Susiję straipsniai