„Mūsų meilės istorija prasidėjo 2013 metų rugsėjo 28 dieną. Susitikome draugų kompanijoje, vėliau Karolis prisipažino, jog tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Todėl labai greitai tapome pora, o 2015 metų gruodžio 20 dieną jis paprašė manęs tapti jo žmona. Tądien jis paėmė mane iš darbo tam, kad parodytų Pažaislio vienuolyną. Nė neįtariau, kuo pasibaigs šis vakaras ir, kad būtent šioje vietoje įvyks jo taip kruopščiai suplanuotos sužadėtuvės. Kai Karolis manęs paklausė „Ar žinai, kaip stipriai aš tave myliu?“, man nutirpo visas kūnas – supratau, kad atėjo ta akimirka. Tolumoje mūsų laukė paruoštas staliukas, sužadėtuvių žiedas ir artimiausi draugai. Tai buvo labai romantiška!“ – prisiminimais apie netikėtas sužadėtuves dalinasi Karolina, kuri atrado meilę savo bendravardžio Karolio glėbyje. Karolina atvirai pasakoja, kaip jai sekėsi planuoti savo vestuvių šventę.
Norėjo šventės su artimiausiais žmonėmis
Po sužadėtuvių, vestuvių planuoti neskubėjome – ilgai svarstėme, kokios šventės norėtume. Aš svajojau apie vestuves užsienyje, dviese prie jūros, o Karolis norėjo šią dieną praleisti kartu su artimiausiais žmonėmis. Kadangi visus vestuvių svečius išsivežti į užsienį mums pasirodė per daug brangu, nusprendėme, jog vestuves visgi švęsime gimtajame Kaune. Atradome gražią vietą savo šventei – „Girionių sodybą“. Mus sužavėjo ne tik pati sodyba, bet ir jos nuostabūs savininkai, todėl net nebesistengėme ieškoti kitos vietos.
Netikėtai atrado ceremonijos vietą
Vienas kitam „Taip“ ištarėme jaukioje Šventos Gertrūdos bažnyčioje. Šioje bažnyčioje prieš tai niekada nebuvau buvusi, o Karolio šeima čia visada užeina uždegti žvakutę už mirusiuosius. Taigi, kartą Karolis nusivedė į ją ir mane – vos įžengus į vidų buvau labai sužavėta visa joje tvyrančia atmosfera, tad daugiau nesvarstėme, kur turėtų vykti mūsų vestuvių ceremonija.
Sprendimus priėmė drauge
Tik tuomet kai jau žinojome, kur vyks mūsų vestuvių ceremonija ir visa šventė, išsirinkome vestuvių datą – 2018-05-18. Šią dieną pasirinkome ne vien dėl sutampančių skaičių, bet ir todėl, nes būtent tą dieną turėjo būti mūsų keturių su puse metų sukaktuvės. Taip pat rengti vestuves gegužės mėnesį buvo šiek tiek pigiau nei sezono metu. Vėliau sekė vedėjo, dekoratorės, fotografų, transporto ir kitų paslaugų teikėjų paieška – kiekvienam paslaugų teikėjui skirdavau po savaitę, tuomet labiausiai atitikusius mūsų kriterijus parodydavau Karoliui ir kartu priimdavome sprendimą.
Žavingas vestuvių įvaizdis
Vestuvėms mus papuošė Alytuje įsikūręs vestuvinių ir proginių suknelių salonas „Diora“. Šiame salone dirbantis personalas buvo išties malonus ir dėmesingas – ne tik padėjo išsirinkti drabužius, bet ir davė daug naudingų patarimų.
Ceremonija neapsiėjo be kuriozų
Vestuvių rytą sutikome kartu, tačiau pasiruošimas vyko atskirai. Aš vykau ruoštis pas mamą, o Karolis liko mūsų namuose. Tad pasipuošusią Karolis mane pamatė tik bažnyčioje, į kurią žengiau įsikabinusi į parankę savo brangiam seneliui. Kai dievo akivaizdoje prisiekėme amžiną meilę – tai buvo pati jautriausia vestuvių dienos akimirka. Tiesa, visą jaudulį išsklaidė juoko pliūpsnis, nes ištinus Karolio pirštams, niekaip negalėjau užmauti vestuvinio žiedo.
Profesionalai pasirūpino, kad jauniesiems vestuvės būtų be rūpesčių
Po ceremonijos, prie bažnyčios mūsų vedėjas Aivaras Veiginis jau buvo paruošęs gėrimų staliuką su vaišėmis. Mums niekuo nereikėjo rūpintis – jis sukvietė visus svečius, paaiškino, ką daryti ir visus pavaišino. Išklausę svečių sveikinimus, vykome į fotosesiją. Fotografai „Tavo akimirka“ ne tik įamžino mus nuostabiose vestuvinėse nuotraukose, bet ir nufilmavo mums trumpą vestuvių filmuką.
Linksmybės iki paryčių
Į sodybą grįžome šiek tiek pavėlavę, tad nieko nelaukę pradėjome vakaro programą. Sodybą dekoravo dekoratorė Skaistė Vaišnoraitė-Blusienė – įėjus į sodybos vidų mums net atėmė žadą. Svečiai dar iki šiandien giria mūsų šventės dekorą ir sako, jog viskas atrodė tiesiog įspūdingai.
Vedėjas Aivaras šventės metu niekam neleido nuobodžiauti – visiems buvo labai linksma ir gera. Mes su Karoliu sušokome, su mokytojos Justinos Karvelytės pagalba sukurtą, vestuvinį šokį. Sodybos savininkai mums padovanojo įspūdingą gėrimų piramidę, o vidurnakčiui vedėjas buvo parūpinęs gintaro dulkių. Ir galiausiai oficialią vestuvių dalį užbaigėme vestuvinio torto pjovimu. Be galo gardų ir gražų tortą bei kitus vestuvinius saldumynus mums pagamino „Saldi fantazija“. Linksmybės vyko iki paryčių – visi šoko ir buvo labai laimingi, o mes su Karoliu jautėmės dar labiau įsimylėję.