„Mūsų meilės istorija prasidėjo tarnybiniu romanu. Aš – vilnietė, Virgilijus – vilnietis, gyvenantis Kaune. Man teko dažnai važinėti iš Vilniaus į Kauną, kadangi įmonės padaliniai buvo skirtinguose miestuose. Pirmą kartą susitikome prieš šešis metus, kai Virgilijus pradėjo dirbti toje pačioje įmonėje. Kadangi mūsų darbai buvo susiję, teko daug bendrauti – tiek savaitgaliais, tiek po darbo valandų arkomandiruotėse. Dėl to ir pykomės, ir telefono ragelius mėtėme. Taigi, ilgą laiką aš į jį žiūrėjau tik kaip į kolegą ir tik vėliau paaiškėjo, kad Virgilijus pažiūrėjo į mane truputį kitu kampu“ – Aurelija prisimena netradicinę pažintį su savo vyru Virgilijumi, kuri tik dar kartą įrodo, jog tikrąją meilę galima sutikti pačiose netikėčiausiose vietose. Šiandien ši pora džiaugiasi šeimynine laime ir dalinasi savo šventės akimirkomis.
Baidarių žygis ir netikėtos sužadėtuvės
Prieš tris metus, Kalėdinio vakarėlio metu, Virgilijus pradėjo rodyti man didesnį dėmesį nei buvo įprasta, tačiau aš to nesureikšminau. Tuomet, maždaug po pusmečio su komanda organizavome baidarių žygį – jo metu Virgilijus visais būdais stengėsi mane sužavėti. Tą dieną jis pasiekė tai, ką buvo suplanavęs ir paprašęs išjungti visus „mąstymo mygtukus“ išsireikalavo bučinio – nuo jo ir prasidėjo mūsų istorija. Pradžia buvo išties sunki – nežinojome, kaip toliau seksis kartu dirbti, ką pasakys kolegos, kaip įveiksime atstumą. Tačiau kartu įveikėme visus iššūkius. Po poros metų draugystės, visai netikėtai, Virgilijus man pasipiršo. Tai įvyko plaukiant kruiziniu laivu į Stokholmą. Besileidžiant saulei sėdėjome denyje, kai Virgilijus atsistojo ir pasakė, jog tuoj sugrįš. Grįžo rankose laikydamas brangaus šampano butelį – dar spėjau išvadinti jį bepročiu, nes taip išlaidauja. Tuo tarpu Virgilijus pradėjo kalbėti, koks jis laimingas sutikęs mane, priklaupė ant kelio ir paklausė, ar sutikčiau už jo tekėti. Žinoma aš pasakiau „TAIP“!
Vestuvių vedėją buvo išsirinkusi jau seniai
Mūsų šeimoje viską organizuoju aš, tad būsimasis vyras vestuvių planavimą taip pat paliko man. Tai buvo nuostabus laikas – aš tiesiog mėgavausi visais organizaciniais rūpesčiais. Laiko susiplanuoti šventei turėjome sočiai, tačiau nieko nelaukdama ir nesvarstydama, paskambinau žinomam renginių vedėjui Dainiui Palivonui – su juo susipažinau draugų vestuvėse, ir dar tada jam pasakiau, kad kažkada jis bus mano vestuvių vedėjas. Taip ir įvyko! Jo komandos dėka, šventės vakaras buvo kupinas linksmybių.
Pasirinko šventės vietą ant upės kranto
Kadangi pusė mūsų artimųjų iš Vilniaus, kita pusė – iš Kauno, todėl iš pradžių galvojome, kad reikia ieškoti visiems patogios vietos tarp šių dviejų miestų.
Bet galiausiai nusprendėme, jog apsistosime ties Kaunu – visgi tai jau yra mūsų namai. Kadangi miesto šurmulio nenorėjome, ieškojome sodybos užmiestyje. Kai atvažiavome į Kudrėnų dvarą, mus sužavėjo viskas, o labiausiai tai, kad sodyba įsikūrusi ant upės kranto, gamtos apsuptyje. Nebuvo nei vieno minuso, todėl iškart šiai vietai tarėme „TAIP“.
Į šventės vietą vyko su kateriu
Iš karto kilo idėja į šventės vietą atvykti su kateriu. Nenorėjome standartinių senoviškų ar naujoviškų automobilių – tai mums pasirodė kasdieniška. Ir tai tapo didžiausiu viso projekto iššūkiu. Nemanėme, kad bus taip sunku surasti norinčius atlikti šią paslaugą. Esame be galo dėkingi „Party Cruiser“ už mūsų svajonės įgyvendinimą. Jie niekad nebuvo plaukę Nevėžiu ir nežinojo, ar galės nuplaukti iki sodybos nesulaužę laivo. Kadangi pasibaigus laivybos keliui kilo rizika pramušti laivo dugną – retkarčiais tekdavo sustoti ir nupjaustyti žoles nuo sraigto, bet mums pavyko! Pasiekėme sodybą, kur mūsų laukė svečiai ir išlipome iš medinio katerio, kaip Venecijoje. Tai buvo taip įsimintina!
Magiška vestuvių ceremonija
Ceremonijos vietą pasirinkome taip pat gamtoje, VDU Botanikos sode didžiulio maumedžio paunksmėje. Ceremonija pavirto dangiška, kai tėtis lydėjo link būsimo vyro, skambant arfos bei gitaros duetui. Jaudinausi, kad sakydama priesaiką pamiršiu visus žodžius, bet kai būsimasis vyras paėmė mano ranką, viskas aplinkui tarytum pranyko ir tarti žodžius žmogui, kurį be proto myli, tapo labai lengva ir tyra.
Paslaugų teikėjai, kurie pranoko lūkesčius
„Seem dekoravimas“ komanda su Samanta Simanavičiene priešakyje sukūrė rojų žemėje. Kitaip pavadinti to grožio, sukurto ceremonijos bei šventės vietose, tiesiog negaliu. Turėjau viziją, buvau nupasakojusi, ko pageidaujame, bet Samanta pranoko visus lūkesčius. Be galo gražiais ir skaniais saldumynais pasirūpino „Naminiai gardėsiai“. Vienas geriausių mūsų pasirinkimų buvo „CwB Barmenai“. Dauguma jaunųjų užsisako taurių piramidės šou vidurnakčiui, o mūsų pasirinkimas ir vėl buvo netradicinis – susitarėme, kad piramidė bus paruošta iš karto po ceremonijos. Vakaro metu šauniųjų barmenų dėka, baras tapo traukos centru – besišnekučiuodami svečiai vaišinosi įvairiausių rūšių kokteiliais. Visi liko sužavėti!
Suknelės ieškojo net du kartus
Vestuvinės suknelės pasirinkimas buvo išties nelengvas. Atrodė, kad visos suknelės matytos ir nei viena nežavėjo. Aplankiusi visus salonus didžiuosiuose miestuose, po kelių mėnesių, pasiryžau antrą kartą aplankyti tuos pačius salonus, tikėdamasi atrasti kažką naujo. Ir man pavyko. Atvykus į Kaune įsikūrusį saloną „Elegancija“, man pasiūlė pasimatuoti naujai pasiūtą suknelę. Kadangi ieškojau visiškai kitokio tipo suknelės, jau buvau beatsisakanti matuotis, tačiau galiausiai mane įkalbėjo. Ir pagaliau tai buvo ta vienintelė! Savo nuotakos įvaizdį patikėjau profesionaliai meistrei Laurai Naseckienei – likau labai patenkinta jos darbu.
Fotografė ir operatoriai – tarsi seni bičiuliai
Šventės akimirkas įamžino nuostabi fotografė Vita Tamoliūnė bei videografai „DIS Production“ – buvo be galo daug juoko – tą dieną leidome, kaip seni pažįstami. Nuotraukos bei vaizdo įrašas kalba patys už save. Net oras mums buvo palankus – dieną prieš žadėjo liūtis, teko svarstyti apie planą B, bet neprireikė nieko – viskas buvo tiesiog tobula.
Netikėtos vestuvių staigmenos
Šventės staigmena tapo liudininkų dovana – Afrikos būgnai. Visi svečiai buvo įtraukti į būgnų mušimą bei šokius, buvo be galo smagu ir linksma. Vakaro kulminacijai pasirinkome šeimos židinio uždegimą, tarp svečių su degančiomis ugnelėmis bei fejerverkus. Tai buvo magiškas momentas.
Praėjus šventei, vyro paklausiau, ar norėtų kažką pakeisti ir be galo apsidžiaugiau, kai jis pasakė, kad tokios šventės net negalėjo susapnuoti gražiausiame sapne, nes tai buvo kažkas nepakartojamo. Esame be galo dėkingi kiekvienam prisidėjusiam ir dalyvavusiam mūsų meilės šventėje, nes tik dėl jų ši diena buvo tokia ypatinga.