Štai keletas faktų apie karaimų vestuves:
Vestuvės yra geriausiai išlikusios, turtingiausios ir iškilmingiausios karaimų apeigos. Jas, kaip ir daugelio kitų tautų vestuves, sudaro atskiros dalys: jaunųjų susitarimas, mergvakaris, sužadėtuvės, sutuoktuvės, vestuvių puota, didysis vestuvių šeštadienis (pirmasis po vestuvių).
Pagrindinė vestuvių ceremonija - sužadėtuvės. Jų metu bendruomenės vyriausiųjų akivaizdoje pasirašomas juridiniu tampantis sužadėtuvių dokumentas „toj jazyšy". Simboliškai mergautinė jaunosios šukuosena pakeičiama moterišku galvos uždangalu. Tuo metu balsingas jaunuolis gieda giesmę „Nuliūdusi nuotaka". Tai - vestuvinė jaunosios rauda. Kadangi jaunoji pati vestuvėse nieko negali daryti, už ją atraudama. O pamergės, kol giedama, apsupusios ratu, jaunosios plaukus vilgo kvapniais aliejais. Sužadėtuvėms jaunosios ir jaunojo pusės kepa po pyragą, kuriais vaišina visus susirinkusius.
Kitas svarbus karaimų vestuvių momentas - sutuoktuvės karaimų šventovėje - kenesoje. Vestuvininkų procesija, judanti link kenesos - labai reikšminga, tam tikrų taisyklių gaubiama apeigų dalis. Jauniesiems įžengiant į kenesą, skamba iškilminga giesmė „Jaunavedžių grožis". Sutuoktuvių ritualo metu garsiai perskaitoma pasirašytoji sužadėtuvių sutartis, dvasininkas palaimina jaunuosius ir bendruomenę.
Pačioje vestuvių puotoje apeiginių veiksmų išlikę nedaug. Reikšmingiausias momentas - vestuvių vedlio atamano daina „Teklesti". Vestuvių vedlį atamaną išrenka jaunuomenė. Jam įteikiamas valdžios simbolis - raudonu kaspinu apjuosta vytelių lazda „čybuch".
Štai tokios smagios ir spalvingos yra karaimų vestuvės. Netrukus pateiksime straipsnį apie lenkų vestuvių tradicijas.
Straipsnį parašė Aušra Pocienė, naudodamasi šia literatūra:
„Lietuvos sentikių folkloras: tekstai ir tyrinėjimai; Alina Tomaševič, Jonas Mardosa „Pietryčių Lietuvos lenkų vestuvės XX a. pabaigoje - XXI a. pradžioje: tarpkultūrinio tyrimo aspektai"; Lietuvos Karaimų kultūros bendrijos informacija.
