|
Vestuvinio pyrago tradicija Europoje siekia tolimus Romos imperijos, o Lietuvoje - pagoniškuosius laikus. Per 2000 metų pasikeitė ritualinio kepinio išvaizda, paskirtis ir tradicijos. Ilgą laiką buvo kepami paprasti pyragai. Šiandieninis keliaaukštis vestuvinis tortas atsirado tik XIX a. Prancūzijoje. Jį konditeriai sukūrė įkvėpti viduramžių Anglijos vestuvių tradicijos. Tarp jaunavedžių būdavo sukraunamas saldumynų kalnelis virš kurio jie turėdavo pasibučiuoti. Jei jauniesiems pasisekdavo - tai būdavo ženklas, kad ateityje sulauks daug vaikų.
Keliaaukščiai balti tortai ilgą laiką buvo tiekiami tik karališkose, vėliau - diduomenės šventėse. Daugelis žmonių vestuvių tortą įsivaizduoja būtinai baltą, tačiau balta spalva vestuvinėje konditerijoje įsigalėjo tik XIX a. Jai buvo priskirta simbolinė nekaltumo ir tyrumo reikšmė, todėl balta spalva geriausiai tiko pagrindiniam vestuvių saldumynui. Tortų glazūra buvo gaminama iš brangaus, aukščiausios rūšies cukraus. Todėl balta spalva ne tik simbolizavo nuotakos tyrumą, bet ir turtinę šeimos padėtį. Šiandien vestuviniai tortai gali būti patys įvairiausi. Konditeriai juos gamina baltus, spalvotus ir margus, dekoruotus cukrinėmis arba gyvomis gėlėmis, šokoladinėmis figūrėlėmis arba aplietus juodu šokoladu. Vestuvių tortas gali būti vieno, dviejų, trijų ar daugiau aukštų. Gali būtį apskritas, ovalus, stačiakampis, primenantis supakuotas dovanas, saldumynų kraitelę, gausybės ragą, sudėliotas iš daugybės skirtingų pyragaičių. Gali būti romantiški, modernūs ir visiškai originalūs. Torto papuošimų spalva gali būti derinama su jaunosios suknelės ir puokštės spalvomis.
Lietuvoje ilgą laiką buvo kepami tradiciniai vestuvių kepiniai: karvojus ir šakotis. Karvojus buvo kepamas laikantis specialių apeigų. O jo puošyba simbolizavo nuotakos skaistumą, linkėjo turtų, vaisingumo ir džiaugsmo. Vėlesniais laikais ant vestuvinio stalo atsirado ir šakotis. Šiandien tradicinėse lietuvių vestuvėse ant stalo dedami ne vienas, o keli tortai: jaunosios, svočios (karvojus) ir kartais - pamergių. Bendrosios tortų madų tendencijos yra artimos pasaulinėms. Tačiau vertėtų išsaugoti ir lietuviškąjį karvojų. Pagal senuosius receptus šį saldumyną gali iškepti daugelis konditerijos cechų. Originalus kepinys ne tik papuoš šventinį stalą, bet ir suteiks jam originalumo.
Torto patiekimas
Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje šiandienį vestuvių stalą puošia daugiaaukštis vestuvinis tortas. Jis yra pagrindinis šventinio stalo akcentas, todėl gali būti padėtas ant pagrindinio stalo, ant desertinio stalo drauge su kitais saldumynais arba ant atskiro stalelio. Statant tortą ant atskiro stalelio, jį reikėtų uždengti balta ar kitos spalvos staltiese, dekoruoti gyvomis gėlėmis ar kaspinais.
Torto pjaustymas
- Tortą pjaustykite po vakarienės/pietų prieš patiekiant desertą.
- Paprašykite, kad piršliai, liudininkai ar kas nors iš pulko praneštų svečiams apie įvykį. Tai geriausia padaryti keliant tostą.
- Pirmąjį gabaliuką atpjaukite abu drauge, peilį laikydami dešinėmis rankomis. Peilį spustelkite per visus torto sluoksnius! Tai pirmas jauniesiems patikimas darbas - atlikte jį nepriekaištingai.
- Paragaukite atpjauto gabalėlio. Pirmiau tegu jaunasis duoda atsikąsti torto jaunajai, o tada jaunoji - jaunikiui.
- Tuomet jaunoji turėtų atpjauti po torto gabalėlį savo ir vyro šeimos nariams. Jei vestuvėse dalyvauja daug svečių - tolimesnį pjaustymą geriau perleisti kitam asmeniui (tai gali padaryti pamergės ar kas nors iš aptarnaujančio personalo).
- Iš anksto sutarkite su fotografu arba operatoriumi, kad užfiksuotų torto pjaustymą.
- Pjaustymui naudokite specialius įrankius - peilį ir lopetėlę. Jų kriaunas papuoškite kaspinu arba prie jaunosios puokštės priderintu gėlės žiedu.
|
