Apie vedybų sutartis bene daugiausia esame girdėję domėdamiesi permainingu Holivudo žvaigždžių gyvenimu, neretai dėl skyrybų prarandančių arba susikraunančių net milijoninius turtus. Bet tokie juridiniai sutuoktinių susitarimai vis populiarėja ir mūsų šalyje, todėl šįkart trumpai aptariame vedybų sutartis.

Daugėja ir santuokų, ir sutarčių

Nors Vakarų šalyse vedybų sutartys sudarinėtos jau XVII a., Lietuvoje Vedybų sutarčių registras veiklą pradėjo tik 2002-ųjų liepos 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (sutuoktinių turtinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso trečiosios knygos trečiasis skirsnis).

Vos įteisinus šias teisės normas, manyta, kad vedybų sutartys skirtos tik turtingiems žmonėms, tačiau šiandien vedybų sutartis renkasi, pavyzdžiui, ir daug turto neturintys, bet siekiantys jį apsaugoti jauni žmonės, ir savo kapitalo bei investicijų nenorintys netekti verslininkai, taip pat didesnes pajamas gaunantys sutuoktiniai ir dažnai tie, kurie tuokiasi ne pirmą kartą. 
Įdomu pažvelgti į statistiką: pirmaisiais Vedybų sutarčių registro veiklos metais Lietuvoje įregistruotos 24, po metų – jau 160, 2008 m. – 671, o šiemet (nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d.) – jau 186 sutartys. Akivaizdu, kad sutuoktiniams darosi vis svarbiau apibrėžti turtines teises, tačiau, kita vertus, minėti skaičiai neatrodys tokie jau dideli, prisiminus, kad Lietuvoje kasmet susituokia daugiau nei 20 tūkstančių porų ir šis skaičius vis didėja (pavyzdžiui, 2008-aisiais įregistruota 24,1 tūkst. santuokų – tai 1 tūkst. daugiau negu 2007 m. ir net 2,8 tūkst. daugiau nei 2006 m.). O štai ištuokų skaičius per pastaruosius trejus metus Lietuvoje kinta palyginti nežymiai – kasmet išsiskiria apie 11 tūkst. porų, tai yra beveik kas antra pora (maždaug 48 proc.). Pavyzdžiui, įdomu tai, kad 2007 m. per parą vidutiniškai susituokė 63, o išsituokė 31 pora (iš viso 2007 m. įregistruota 11,3 tūkst. ištuokų, o pernai – apie 10,3 tūkst.). Tokie nedžiuginantys skaičiai, deja, skatina įvertinti galimą santuokos riziką.

Sprendimas nelengvas, bet praktiškas

Santuoka suprantama kaip įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius – tokį susitarimą patvirtina santuokos liudijimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja ne tik naują teisinį statusą, bet ir turtinių bei asmeninių neturtinių teisių. Bendroji jungtinė nuosavybė yra: abiejų arba vieno iš sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas (1); taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto (2) arba iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos (3); įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo (4); pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos (5).

Šios – bendrosios jungtinės – nuosavybės (kitaip tariant – bendro šeimos turto) valdymo ir naudojimo teisės yra lygios, taigi, norėdami pakeisti šį teisinį režimą, asmenys turi sudaryti vedybų sutartį – tarsi santuokos sutartį papildantį susitarimą, kuris, beje, turi būti grindžiamas pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu.

Vedybų sutartis – tai sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo arba gyvenant atskirai, bet santuokos nenutraukus (separacija). Pagal sudarymo ir įsigaliojimo laiką skiriamos dvi vedybų sutarčių rūšys: ikivedybinė, pasirašoma iki santuokos sudarymo ir įsigaliojanti santuokos įregistravimo dieną, ir povedybinė, pasirašoma bet kuriuo metu jau įregistravus santuoką ir įsigaliojanti jos sudarymo dieną, jei nenumatyta kitaip.

Kiekvieno iš vedybų sutartį pasirašiusių sutuoktinių turtinių teisių kiekis skiriasi, todėl siekiama teisingiau sureguliuoti tiek esamo, tiek ir būsimo turto režimą, nustatyti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes. Taip pat vedybų sutartimi iš anksto numatomas turto pasidalijimo būdas ir tvarka santuokos nutraukimo atveju. Vedybų sutartį sudarantys sutuoktiniai gali pasirinkti priimtiniausią teisinį turto režimą, pavyzdžiui, nuspręsti, kad turtas, įgytas ir iki santuokos, ir gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tiesa, šeimos turto, kurį sudaro šeimos gyvenamoji patalpa ir šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti skirti kilnojamieji daiktai, teisinio režimo pakeisti negalima – tai ir toliau lieka šeimos turtas. Vedybų sutartyje galima numatyti, kad turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, įregistravus santuoką, tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe (galima nustatyti atskirus tokios nuosavybės taikymo ypatumus, tarkim tik tam tikriems daiktams). Trečias pasirinkimas – susitarti, kad turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė (atsižvelgiama į kiekvieno sutuoktinio indėlį įgyjant bendrą turtą). Be to, galimas ir mišrus turto teisinis režimas. Tik svarbu priminti, kad vedybų sutartimi negali būti pakeistas iki 2002 m. liepos 1 d. įgyto turto teisinis režimas.

Kaip minėta, vedybų sutartimis siekiama nustatyti turtines teises ne tik santuokos metu, bet ir išvengti galimų ginčų santuokai iširus. Būtent dėl to, kad iš anksto numatomi veiksmai skyrybų atveju, neretai tokios sutartys vertinamos nepatikliai. Štai katalikų bažnyčios atstovai primena, kad santuoka yra vienintelė ir neišardoma, kad prieš santuoką nevalia pateikti jokių su ateitimi susijusių sąlygų. Anot Kauno arkivyskupijos kurijos kanclerio monsinjoro Adolfo Grušo, jei dar iki santuokos sudarymo pripažįstama jos nutraukimo galimybė, tokia santuoka bažnyčios neturėtų būti laiminama. Dabar apie vedybų sutartis kunigai jaunavedžių neklausia, tačiau tikėtina, kad ateityje dėmesys į tai bus atkreiptas.

Registravimo tvarka 

Pagal Civilinio kodekso reikalavimą, vedybų sutartis turi būti patvirtinta notaro ir įregistruota Vedybų sutarčių registre.

Pageidaujantieji įregistruoti vedybų sutartį, Registrui turi pateikti Teisingumo ministerijos patvirtintos formos prašymą, vedybų sutartį (arba notariškai patvirtintą jos kopiją), santuokos liudijimą (arba notariškai patvirtintą jo kopiją), jei dokumentus Registrui pateikia vieno iš sutuoktinių įgaliotas asmuo – ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą. Taip pat reikia pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas 25 Lt atlyginimas už vedybų sutarties įregistravimą Vedybų sutarčių registre.

Tinkamai parengti vedybų sutartį padeda teisines paslaugas teikiančios įstaigos – patogiausia kreiptis į advokatus, kurie dirba šeimos teisės srityje. Sutarties parengimo kaina priklauso nuo jos sudėtingumo ir, žinoma, įmonės (tarkim, advokatų kontoros), į kurią kreipiamasi, įkainių. Paprastai už individualios vedybų sutarties parengimą, jei nėra ginčų, reikia mokėti 400–800 Lt. Beje, galima pasirinkti standartinį vedybų sutarties variantą (yra speciali forma) ir pritaikyti jį, pakeitus reikiamą informaciją, – tai atliekama notaro biure. Tokiu atveju vedybų sutarties parengimas ir patvirtinimas kartu kainuoja 150–300 Lt. Jei parengta speciali (individuali) sutartis, notaro patvirtinimas vis tiek būtinas (nustatytas vedybų sutarties patvirtinimo įkainis yra 150–300 Lt; galutinė kaina priklauso nuo sutarties sudėtingumo, jos sąlygų, turto, dėl kurio tariamasi, ir kt.). 

Daugumai sutuoktinių visiškai pakanka to teisinio režimo, kuris pagal įstatymus įgyjamas sudarius santuoką – tai yra lygių santuokoje įgyto turto valdymo ir naudojimo teisių. Tačiau, jeigu atrodo, kad vedybų sutarties sudarymas geriau tenkins jūsų kaip sutuoktinių interesus, toks susitarimas šiandien nesunkiai įteisinamas. Net jei numatyti abiem priimtinas sąlygas būtų sunkoka, šis racionalus sprendimas gali tapti savotišku finansinio saugumo garantu, kuris nesėkmės atveju padės sutaupyti ne tik laiko ir išlaidų, bet ir užtikrins ramesnę emocinę būseną. Juk ir senoliai sakydavo, kad atsarga gėdos nedaro. 

Parengta pagal Centrinės hipotekos įstaigos, Teisingumo ministerijos ir Statistikos departamento informaciją